Tik kiek iš to naudos patiems gyvūnams? Kai kuriuos žinduolius remia net dvi stambios įmonės, tačiau jų narvas, baseinas ar grotos – niekuo nepasikeitę nuo tų laikų, kai narvų nepuošė jokie plakatai.
„Ant narvo grotų kabo spalvingas firmos logotipas, skelbiantis, kad remia ant betoninių grindų besivoliojantį meškiuką, atrodo mažų mažiausiai apgailėtinai. Geriau toje vietoje įsivaizduočiau gamtos aktyvistų, kovojančių už gyvūnų teises plakatus, su užrašu – GĖDA!“, - tokią nuomonę DELFI „Piliečio“ skiltyje prieš porą savaičių pareiškė Kauno zoologijos sode apsilankiusi skaitytoja Rūta Rastenienė.
Žuvytės rėmėjų nedomina
Rėmėjų kažkodėl nesusilaukia tik ropliai, paukščiai bei akvariumų gyventojai. Zoologijos sodo atstovų teigimu, paukščius lesalu dar kartais palepina mokyklos, o liūdniausia – žuvytėms. Kadangi kai kurie lankytojai net neužsuka apžiūrėti akvariumų ekspozicijos, žuvyčių „nemyli“ ir rėmėjai. Kompanijoms labiau patinka savo logotipus kabinti lauke, prie stambių gyvūnų.
GRYNAS.lt žurnalistams pasidarė įdomu, kokiomis sumomis didžiosios kompanijos remia gyvūnus, ar iš tiesų paramos taip trūksta ir ar kompanijų vadovai bei rinkodaros specialistai bent kartą yra matę padarą, kurio globą ir priežiūrą deklaruoja jų plakatai?
Iškaba liko nuo tada, kai meškos gėrė „Coca-colą“
Virš baltojo lokio aptvaro kabo „Coca cola“ iškaba, teigianti, jog kompanija remia šį gyvūną. „Coca - cola“ – stambi ir visame pasaulyje garsi įmonė, tačiau baltojo lokio aptvare didelių pokyčių nematyti.
„The Coca-Cola Company“ viešųjų ryšių vadovė Baltijos šalyse Evelin Ojamets tikina, jog kompanija gyvūną parėmė prieš daugiau nei penkerius metus, kai buvo vykdoma speciali reklaminė kampanija. Televizijos reklamose baltosios meškos gėrė „Coca-colą“. Tuomet šie gyvūnai buvo remiami ir Lietuvoje, ir Estijoje. Dabar apie konkrečias rėmimo sumas atstovė nelinkusi kalbėti. „Šiandien esame susikoncentravę į kitus labdaringus projektus, pavyzdžiui, Kalėdinį karavaną, jaunųjų krepšinio talentų paiešką ir rėmimą. Tą iškabą su meška reikėtų nuimti, o patys to padaryti negalime - ji narvo viduje. Visuomet stengiamės, kad mūsų parama turėtų ilgalaikį poveikį, kad bendruomenė gautų daugiausia naudos. Vis dėlto baltųjų lokių tikrai nepamiršome ir rengiame visiškai naują projektą, kuris Lietuvos žmonėms turėtų patikti. Vis dėlto, plačiau apie jį kalbėti – dar anksti“, - teigė E. Ojamets.
„McDonald‘s“ paramą pasidalino ruonis ir lokys
Tą patį baltajį lokį remia ir kompanija „McDonald‘s“. Šios įmonės rinkodaros atstovė Baltijos šalims, Virginija Girulska teigė, jog kompanija su zoologijos sodu bendradarbiauja jau 12 metų. „Tiek metų stengėmės paskatinti sode lankytis daugiau žmonių, kad būtų surinkta daugiau pinigų sodo gyventojams. Nesame abejingi Kauno zoologijos sodo ir jame gyvenančių gyvūnų problemoms. Galiausiai neatsisakėme padėti ir finansiškai, nors zoologijos sodo rėmimas nėra mūsų rėmimo strategijos dalis. Vienkartinės finansinės paramos idėja kilo tiesiog kalbantis ir bendraujant su partneriais – tąkart 800 litų parama buvo skirta konkrečiai ir skubiai zoologijos sodo problemai spręsti – baltojo lokio gyvenimo sąlygoms pagerinti. Žinome, kad didžioji mūsų paramos dalis ir buvo panaudota bent kiek pagerinti šio gyvūno gyvenimo kokybei,tačiau taip pat žinome, kad dalis paramos buvo panaudota restauruojant ruonio baseiną.“
V. Girulska teigė, jog pamažu atsigaunant rinkai kompanija galvoja apie tolesni ir gausesnį zoologijos sodo rėmimą, nes pastebi, jog gyvūnams trūksta lėšų.
Nesijaučia padarę didelį darbą
Įvairiomis statybinėmis medžiagomis, vamzdžiais bei žemės ūkio technika prekiaujanti akcinė bendrovė „Lytagra“ globoja Amūro tigrus. Šių plėšrūnų narvas zoologijos sode – vienas naujausių.
„Manau, nelabai svarbu dviem ar keturiais litais paremsi, - iš pradžių apie sumas nenoriai kalbėjo bendrovės „Lytagra“ viešųjų ryšių skyriaus vadovas Juozas Kalinauskas. - Svarbu, kad suvokiame esamas problemas ir padedame jas išspręsti.“
J. Kalinauskas teigė, jog kai kurias prekes įmonėje perkantys zoologijos sodo atstovai tiesiog pasiguodė, kad biudžeto skiriamų lėšų neužtenka geroms sąlygoms tigrams sukurti. „Mes norime, kad žvėrys galėtų džiuginti jaunąją kartą, kad kai kurios rūšys neišnyktų, - teigė bendrovės viešųjų ryšių skyriaus vadovas. - Įrengėme apsaugą Amūro tigrams, kad jie neišsiveržtų į laisvę ir nekeltų pavojaus lankytojams. Nesijaučiame padarę kokį didelį darbą. Ir toliau su zoologijos sodo vadovybe palaikome ryšius ir davėme suprasti, kad kreiptųsi, kai tik prireiks. Manau, kad kiekviena bendrovė remia geras iniciatyvas pagal savo galimybes.“
Logotipo galėtų ir nebūti
Viešųjų ryšių vadovas atskleidė, jog lankytojų saugumui prie tigrų aptvaro užtikrinti buvo skirta daugiau nei 3 tūkst. litų. Tačiau vyras tikina, jog tigro narvą puošianti bendrovės iškaba nebuvo jų iškeltas reikalavimas.
„Žinoma, mes nesame labdaros organizacija, tačiau pagalvokite: zoologijos sodą daugiausiai lanko miestiečiai. Jiems tie mūsų traktoriai ir kombainai nelabai aktualu. Tiesiog zoologijos sodas paklausė, kaip galėtų atsilyginti ir pasiūlė pakabinti tokią lentelę. Sakė, kad taip jie tradiciškai atsidėkoja rėmėjams. Todėl taip ir padarėme.“
J. Kalinauskas teigia vėliau užsukęs pasižiūrėti, kaip atrodo atlikti darbai ir tigrų aptvaras. „Juk ir „ant dūšios“ smagiau, jauti, kad yra šioks toks tavo indėlis,“ - teigė bendrovės „Lytagra“ atstovas.
Gyvūnus myli ne tik verslininkai
Kauno zoologijos sodo vadybininkė Rasa Jautakienė tikino, jog pakabintais logotipais rėmėjams atsidėkojama ir už kelis šimtus, ir už keliolika tūkstančių litų.
„Turime numatę bendravimo su rėmėjais strategiją. Už paramą pakabiname kompanijos logotipą ant gyvūno voljero arba apsauginės pagrindinio pėsčiųjų tako tvorelės - priklauso nuo rėmimo sumos. Žinoma, sutariame ir laiką, kiek tas logotipas kabės. Kompanija „Coca-cola“ bendradarbiauja dar ir su mūsų kavine, todėl jos reklama vis dar kabo,“ - teigė R. Jautakienė. Kitų kompanijų logotipai, vadybininkės teigimu, kabo vienerius metus nuo lėšų skyrimo datos.
R. Jautakienė paminėjo kelias stambias kompanijas, ūkininkus bei Kauno „Ąžuolo“ ir Ringaudų mokyklas – šios įmonės bei organizacijos pasirinktus gyvūnus globoja pastoviai jau kelerius metus.
Gyvūnų globėjais tampa ne tik privataus kapitalo kompanijos. Neseniai snieginį leopardą ėmėsi globoti autobusų įmonė „Autrolis“, o vilkais jau nebe pirmus metus rūpinasi Kauno policija.
Rėmėjai mėgsta plėšrūnus
Kam panaudojami rėmėjų skirti pinigai?
Rasa Jautakienė teigia, jog patys rėmėjai pasirenka, kaip bus panaudota jų parama: ar gyvūno gyvenimo sąlygoms gerinti, ar maistui, išlaikymui, ar voljero atnaujinimo darbams. Paskutinį sykį zoologijos sodo papūgos vienos Kauno mokyklos buvo paremtos įvairiais paukščių žaislais.
„Tačiau rėmėjai labiausiai mėgsta plėšrūnus: liūtus, leopardus, lūšis. Ropliai, egzotiniai paukščiai rėmėjų dar kartais sulaukia, o štai žuvytės – nepamenu, kad kas būtų jas rėmę,“ - teigė R. Jautakienė.
Iš rėmėjų – keliasdešimt tūkstančių litų
Zoologijos sodo vadybininkė neatmeta galimybės, kad gausėjant rėmėjų, kartelė kils: ant aptvarų atsiras tik tų kompanijų logotipai, kurių parama bus ženkli.
„Iš rėmėjų surenkame apie keliasdešimt tūkstančių litų į metus. Dėl to šiandien turime praplėstą ir suremontuotą ruonio aptvarą, amūro tigras taip pat Rygoje „laukė“, kol čia įsirengsime voljerą. Kauno šampaninis choras, vadovaujamas Raigardo Tautkaus išpildė pažadą ir savo laimėjimą televizijos šou „Chorų karai“ atidavė liūtams. Už šias lėšas atnaujinome voljerą, pastatėme stebėjimo kameras, dar šiek tiek liko,“ - skaičiavo zoologijos sodo vadybininkė.
