Teismo sprendimu Vilniaus miesto savivaldybė draudimo bendrovei privalės sumokėti 2 598,68 Lt žalos atlyginimo bei 5 proc. dydžio metines palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Tiesa, nuo paskelbimo įsiteisėjusį sprendimą savivaldybės tarnautojai dar galės apskųsti kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT).
Bylos duomenimis, draudimo kompanija savo klientui sumokėjo beveik 2,6 tūkst. Lt draudimo išmoką, nes sostinės Justiniškių gatvėje dėl netvarkingo kelio automobilis pateko į eismo įvykį – įvažiavo į kelio dalyje esančią duobę.
Automobilio vairuotojas nurodė, kad duobės pastebėti neturėjo jokių objektyvių galimybių, nes gatvė buvo neapšviesta, duobę sėmė vanduo, be to, nebuvo jokių įspėjamųjų kelio ženklų, kurie informuotų apie gatvės važiuojamojoje dalyje esančią kliūtį.
„Važiavau leistinu greičiu, į įvykio vietą iškviečiau policijos pareigūnus, kurie užfiksavo gatvės važiuojamojoje dalyje esančią duobę“, – nurodė jis.
Išmokėjęs draudimo išmoką „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą ir prašė atlyginti patirtą žalą. Pasak ieškovų, gatvė Justiniškių mikrorajone buvo netinkamai prižiūrėta, nebuvo užtikrinta, kad gatvė būtų techniškai tvarkinga bei laiku nebuvo pastebėti akivaizdūs jos trūkumai, dėl ko įvyko eismo įvykis ir padaryta žala.
Kadangi vairuotojas kelių eismo taisyklių reikalavimų nepažeidė, žala buvo padaryta ne eismo įvykio metu, o automobiliui įvažiavus į duobę kelio važiuojamojoje dalyje, todėl ieškovui teisme teko įrodyti tik žalos ir priežastinio ryšio faktą.
„Policijos pareigūnų gatvės važiuojamojoje dalyje užfiksuota duobė yra pašalinė kliūtis, kurios pagal paskirtį kelio (gatvės) važiuojamojoje dalyje neturi būti, tai yra kelio trūkumas prasme, keliantis grėsmę eismo saugumui, ir tokio trūkumo normaliomis sąlygomis tokiame kelyje eismo dalyviai negali tikėtis“, – konstatavo bylą išnagrinėjęs teismas.
Sprendime pažymima, kad gatvių, kurios nėra valstybinės reikšmės kelių tąsa, projektavimo, tiesimo, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbus organizuoja ir užsakovo funkcijas, tame tarpe ir užtikrinančias saugaus eismo sąlygas, atlieka būtent savivaldybės.
Vilniaus miesto savivaldybė buvo sudariusi sutartį su bendrove „Kerista“ dėl kelių priežiūros – jai buvo pavesta eksploatuoti, prižiūrėti, tvarkyti Vilniaus miesto vakarinės dalies gatves, tačiau, kaip konstatavo teismas, jokių nuolatinio pobūdžio funkcijų, susijusių su nuolatine gatvių priežiūra, eksploatavimu ir tvarkymu (nuolatinių kelio darbų atlikimu), gatvės būklės kontrole ir pan., savivaldybė rangovui neperleido.
Todėl, pasak teismo, vertinti bendrovės „Kerista“ padėtį kaip asmens, turinčio pareigą be kaltės atlyginti bet kokią su šiuo objektu susijusią žalą, nėra teisinių prielaidų.
„Vilniaus miesto savivaldybei, kaip kelio savininkui, teko pareiga pasirūpinti kelio ruožo, kurio važiuojamojoje dalyje buvo duobė, paženklinimu, kad būtų atkreiptas eismo dalyvių dėmesys į tokios kliūties kelyje egzistavimą“, – pabrėžė teismas.
