Kačių sterilizacija ir katinų kastracija – vienintelis būdas humaniškai sumažinti populiaciją, įsitikinusi viešosios įstaigos „Lesė“ Kauno skyriaus vadovė Eglė Baležentienė.
Platina ligas
Beglobių kačių skaičius Lietuvoje pastaraisiais metais sparčiai didėja. Neretai į užsienį laimės ieškoti susiruošę tautiečiai savo augintinius palieka tiesiog gatvėje. Paliktas gyvūnas bando prisitaikyti prie gatvės sąlygų. Specialistai pastebi, kad palikti ir išmesti gyvūnai dažnai būna nekastruoti, nesterilizuoti.
„Viena katė vidutiniškai per metus atsiveda apie 12 kačiukų. Paprastai katė veda kačiukus du kartus per metus, išskirtiniais atvejais gali būti ir tris, ir keturis. Jeigu populiacijos nemažintume, nelabai praeitume pro kates su tokiu gyvūnų skaičiumi“, - apie populiacijos augimo mastus kalba specialistė.
Patekęs į gatvę beglobis gyvūnas gyvena prastose sąlygose, būna alkanas arba minta prastu maistu, tokioje terpėje netrunka pasirodyti ir infekcinės ligos.
„Kačiukai labai atsparūs virusinėms ligoms, išlenda į gatvę, gaunasi konfliktai tarp žmonių. Ant kailio katės perneša grybelį, kuriuo gali užkrėsti žmogų“, - perspėja E.Baležentienė.
Kačių koncertas po langu
„Pagauk-Sterilizuok-Paleisk“ programa – tokiu principu savanoriškais pagrindais paremta „Lesės“ veikla. Savanoriai užsiima gyvūnų gelbėjimu ir gydymu, globa ir naujų namų, taip pat švietėjiška veikla. Pernai vien Kaune šios organizacijos savanoriai sugavo ir sterilizavo 350 kačių.
Sterilizacija turi ir daugiau pliusų. „Daugiabučiuose paprastai gyvena vienas kitas žmogus, kuris prižiūri prie laiptinės įsikūrusias kates. Dažnai šios „šėrikės“ sulaukia gyventojų pykčio ir nepasitenkinimo. Sulaukiame skambučių, kad prie laiptinės gyvena 15-20 kačių. Sterilizacija išsprendžia šias problemas“, - tvirtina E.Baležentienė.
Prieš operaciją katės ir katinai gydomi, skiepijami, atlikus operaciją, gyvūno ausis paženklinama. Sterilizacija užkerta kelią ligoms plisti, sutaiko gyventojus, įsitikinę tokios politikos šalininkai.
Ką jau kalbėti apie koncertus, kuriuos instinktų vedinos katės surengia po daugiabučių langais.
Beje, lietuviai tikrai neišradinėja dviračio ir nėra pionieriai šioje srityje. Rugpjūčio mėnesį Vilniuje viešėjo gydytojai iš Rumunijos, kurie per mėnesį nemokamai sterilizavo ir kastravo 900 sostinės kačių.
„Lesės“ savanoriai šį darbą atlieka už gyventojų paaukotus pinigus. „Turime vilties, kad Kauno valdžia ras būdų nuolat finansuoti mūsų veiklą. Vilniuje tokia programa taip pat vykdoma, pernai savanoriai pagavo ir sterilizavo 170 kačių“, - pasakojo E.Baležentienė.
Naminio katino nelaimės
Kodėl reikėtų kastruoti namuose gyvenančias kates? Specialistai sako, kad jau ankstyvą pavasarį nesterilizuotos katės tampa neramios - jos nuolat garsiai kniaukia, raičiojasi žeme, tampa dirglios, dažniau šlapinasi ir tokiu būdu ieško patino.
Sterilizuota katė tampa ramesnė, ji nebejaus poreikio poruotis ir nesusilauks palikuonių. Įdomu tai, kad kastruoti katinai bei sterilizuotos katės gyvena ilgiau ir yra sveikesni. Veterinarijos gydytojai tvirtina, kad ši operacija sumažina įvairių susirgimų galimybes, kuriomis dažnai serga nekastruoti gyvūnai, kaip pvz. gimdos, prostatos, kiaušidžių, sėklidžių uždegimas ar vėžys.
Kastracija atliekama patinams pašalinant sėklides, o sterilizacija atliekama patelėms, pašalinant kiaušides ir gimdą. Sterilizacija yra kiek sudėtingesnė operacija nei kastracija, nes reikia prapjauti pilvą. Atliekant šias operacijas yra naudojama narkozė.
Kaune katino kastracija kainuoja apie 80 litų, Kaune – nuo 100 iki 150 litų. Vilniuje katės sterilizacija kainuoja nuo 180 iki 250 litų. Dar procedūros metu gyvūnas paskiepijamas – kaina svyruoja nuo 7 iki 15 litų.
