„Labai dažnai girdžiu tokių pasiūlymų neturėti kariuomenės apskritai. Tai tokiu atveju, gal neturėkime ir valstybės... Tačiau mus priėmė į NATO su sąlyga, kad mes skirsime dėmesį savo teritorijos gynybai, kiek galėsime“, - DELFI interneto konferencijoje sakė ministrė, drauge pridūrusi, jog kitais metais gynybos sričiai biudžete tikimasi iškovoti 113 mln. Lt daugiau nei šiemet.
Šiais metais kariuomenės poreikiams, pasak ministrės, buvo skirta 870 mln. Lt.
Islandija Lietuvai – ne pavyzdys
„Islandijos aš nelyginčiau su Lietuva. Joje gyvena tiek žmonių, kiek Kaune. Jos ir geopolitinė padėtis visai kitokia“, - sakė R. Juknevičienė.
Ministrės nuomone, Lietuva kaip tik turėtų rūpintis savo teritorijos gynyba ir įsipareigojimų, duotų stojant į NATO, vykdymu. R. Juknevičienė sako, kad nors artimiausiu metu tikėtis 2 proc. BVP kariuomenės finansavimo neverta, tačiau tam, kad finansavimas siektų 0,9 proc. BVP, kitiems metams reikia dar 113 mln. Lt.
„Yra daug planų. Reikia sustiprinti oro erdvės stebėjimą, reikia įsigyti radarus, kad kokybiškai matytume visą oro erdvę. Sraigtasparnių projektas yra labai svarbus taikos meto užduotims vykdyti, žmonių gelbėjimui ir paieškai. Šarvuočių įsigijimai yra reikalingi. Skeptikams noriu pasakyti, kad plikomis rankomis neapsiginsime“, - teigė politikė.
Ministrė taip pat nesutiko su skaitytojo nuomone, jog turinti mažą finansavimą Lietuvos kariuomenė perka pasenusius laivus ar transportinius lėktuvus.
„Transportiniai lėktuvai „Spartan“ buvo sėkmingas pirkinys, labai reikalingas Lietuvos kariuomenei. Dėl laivų, kalbant apie išminavimo laivus, jei būtų buvus mano valia, nebūčiau pirkus, nors patys laivai yra kokybiški“, - aiškino R. Juknevičienė.
„Labai mažai kas Lietuvoje įgali nusipirkti naujus automobilius, todėl perka padėvėtus, bet labai geros kokybės automobilius ir ilgai jais važinėja. Taip ir su kariuomenės įsigijimais. Jeigu galima už mažesnius pinigus įsigyti techniką, kodėl to nepadarius. Tuo labiau, kad kai kurios Vakarų Europos valstybės turi kokybiškos technikos, bet jie mažina savo poreikius“, - tęsė ministrė.
Skaudu, kai šaipomasi dėl to, jog neturime „Mirage“ naikintuvų
Kalbėdama apie planuojamus pirkinius, R. Juknevičienė užsiminė ir apie galimybes įsigyti orlaivį, vietoje neseniai Šiauliuose sudužusio „Albatros“ L-39. Pasak ministrės, šiuo metu yra neblogų siūlymų iš kai kurių valstybių, tačiau esą apie konkrečias detales kalbėti dar anksti.
„Visus variantus svarstysim. Šitas pajėgumas tikrai yra reikalingas, nes jis padeda mokytis kartu su NATO nariais ir vykdyti pratybas. Jie yra reikalingi ir mūsų pačių gynybai, nes tai yra sudėtinė mūsų gynybos proceso dalis kartu su sausumos pajėgomis. Yra visai neblogų pasiūlymų iš kai kurių valstybių atstatyti tą pajėgumą. Bet šiandien dar tikrai per anksti apie tai kalbėti“, - pasakojo politikė.
R. Juknevičienė taip pat užsiminė, jog jai skaudu, kai šaipomasi, jog Lietuva neturi F-16 arba „Mirage“ naikintuvų, tačiau juos įsigyti, anot ministrės, būtų per brangu.
„Šiaip tai skaudu, kai šaipomasi, kad Lietuva neturi F-16 ar „Mirage“ naikintuvų. Esam NATO nariai ir kartu su NATO dalijamės ta gynybos našta. Dėl to ir prašome, kad NATO šalys saugotų Baltijos valstybių oro erdvę. Įsigyti ir išlaikyti tokius naikintuvus (įskaitant jų pilotus, aptarnavimą) kainuotų daugiau nei pusė mūsų krašto apsaugos biudžeto“, - aiškino konservatorė.
Radikalai kariuomenėje – dirbtina problema?
Krašto apsaugos ministrė sulaukė klausimų ir apie neseniai pabaigtą kariuomenės tyrimą dėl karių elgesio per Kovo 11-osios eitynes. Kaip žinoma, eitynėse skambėjo šūkis „Lietuva – lietuviams“, pasigirdo informacijos, kad jose dalyvavo Lietuvos kariai savanoriai. Krašto apsaugos ministerija atsisakė atskleisti tyrimo rezultatus, motyvuodama tuo, jog kariai jokių įstatymų nepažeidė.
„Šiuo metu tai labai eskaluojamas klausimas. Netgi daugiau dirbtinai eskaluojamas. Pirma, nei aš, kaip vadovė, nei kariuomenė netoleruojame jokių diskriminacijos formų prieš kitą lytį, rasę, tautybę ir taip toliau. Taip, buvo keletas karių, dalyvavusių Kovo 11-osios eitynėse, tačiau tai buvo legalus įvykis. Jam buvo duotas leidimas. Dar gegužės mėnesį kariuomenė pradėjo keletą tyrimų, susijusių su karių dalyvavimu eitynėse, ir pora iš jų yra nubausti už nuslėptus pažeidimus, necenzūrinių žodžių vartojimą. Daugiau kokių nors pažeidimų tie žmonės nepadarė“, - sakė ministrė.