Ant rūkytos dešros ir mėsos turėtų būti padėtas kryžiukas
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Sveikatos stiprinimo ir kurortologijos skyriaus vedėjas Almantas Kranauskas primena, kad nuo praėjusių metų mokykloje pradėta taikyti sveikos mitybos koncepcija, kurią turi pasitvirtinusios tik keletas ES šalių. Tam tikri maisto produktai, tokie, kaip traškučiai, keptos bulvytės, saldainiai, koka kola, mokyklose neparduodami, todėl, anot specialisto, jų neturėtų būti ir iš namų atsineštame „lauknešėlyje“.
„Maistas, kurį vaikas atsineša, turėtų atitikti naująją maisto piramidę, kurios pagrindas – daržovės ir grūdiniai produktai. Taigi daržovių ir duonos vaikui turi būti įdėta, juolab kad atlikti tyrimai rodo, kad Lietuvos vaikai per mažai gauna daržovių ir vaisių, kai kurie nurodė jų netgi visai nevalgantys, kiti valgo vos vieną kartą per savaitę. Tai katastrofa. Lyginant Lietuvą pagal vaisių ir daržovių suvartojimą su kitomis šalimis, mes labai atsiliekame. Todėl tėvai šalia kito maisto turėtų visada įdėti kokį nors vaisių ar daržovę – pomidorą, agurką, dar ką nors. Taip pat labai tinka morkos, ypač virtos, kadangi tuomet geriau pasisavinamos jose esančios medžiagos“, - aiškino pašnekovas.
Anot A. Kranausko, dažniausiai vaikams įdedamą užkandį – sumuštinį su rūkyta dešra arba mėsa – reikia pamiršti visiems laikams.
„Pusę rūkytos dešros turinio sudaro lašiniai. Tai sotieji riebalai, kurių pagal visas teorijas reikia vengti. Lietuvoje kas antras žmogus miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų, kurias skatina kaip tik šie riebalai. Jei tėvai pratina vaiką nuo mažens valgyti šiuos riebalus, jie negalvoja apie jo ateitį. Virtos dešros mitybinė vertė taip pat yra žema, kadangi mėsą joje keičia krakmolas ir kiti užpildai. Rūkyta mėsa mus pasiekė iš tų laikų, kai žmogus per žiemą nesugebėdavo išsaugoti maisto atsargų. Apdorojus mėsą rūkalais ji negesdavo, kadangi pastarieji užmuša viską, kas gyva. Dabar, kai yra šaldytuvai, visokiausios technologijos – vakuumai, inertinės dujos ir pan., rūkytus gaminius reikia pamiršti. Jie visi turi kancerogeno, o nuo vėžio šiais laikais miršta 20 proc. gyventojų“, - teigė specialistas.
Mėgstantiems sumuštinius pašnekovas pataria juos daryti su virta arba troškinta garuose vištiena be odos ar žuvimi. Augančiam organizmui būtini baltymai, tačiau svarbu, kad mėsa būtų nekepta. Sviesto ant sumuštinio reikėtų tepti kuo mažiau, ne taip, kaip dažnas tepa. Mat svieste vėlgi yra tie patys sotieji riebalai. Dar labiau reikėtų vengti margarino. Sūris ant sumuštinio taip pat tinka, tačiau jo neturėtų būti daug. Pas mus dar nėra 5 proc. riebumo sūrių, kaip Vakaruose. Mūsiškių riebumas siekia apie 50 proc. Visi šie mūsų produktai atėję iš tų laikų, kai lietuvis visą dieną dirbdavo laukuose su šake ir plūgu, todėl jam reikėjo daug kalorijų. Tuo tarpu šiuolaikiniai vaikai praktiškai nejuda.
„Mes po mokyklas išplatinome keliolika tūkstančių plakatų su sveikos mitybos piramide, joje nėra jokio sviesto. Tėvų įdėtas maistas turėtų atitikti sveikos politikos liniją, nes tai vaikų ugdymo dalis“, - teigė A. Kranauskas.
Gazuotas vanduo iš organizmo išvaro kalcį
Daugelis parduotuvėse esančių javainių, anot specialisto, taip pat nėra labai geri. Nors tai iš tiesų grūdai ir skaidulos, šie produktai dažnai turi labai daug cukraus ir riebalų. „Aišku, vaikui energijos reikia, tačiau šiuose produktuose esantys angliavandeniai – paprastieji, todėl nėra naudingi sveikatai. Aišku, netinka ir spraginti kukurūzai (tiek saldūs, tiek sūrūs), visokios sūrios lazdelės, traškučiai ir pan.“, - priminė pašnekovas.
Paprasti sausainiai taip pat nėra geras užkandis, kadangi praktiškai juose visuose yra margarino, turinčio daug transriebalų, kurie dar blogesni už sočiuosius. Be to, sausainiuose yra tik riebalų ir angliavandenių, todėl tai nėra biologiškai vertingas produktas. Tiesa, mokyklose sausainiai nėra uždrausti, bet vaikams specialistų nerekomenduojami.
„Puikus užkandis tarp pagrindinių valgymų – vaisius. Tai gali būti bananas, obuolys, dar kažkas. Visi vaisiai, taip pat ir obuoliai, bent valandai nugesina alkį. Tik obuolius geriau valgyti be odelių, ypač pirktus iš parduotuvės, nes jose kaupiasi medžiagos, kurios nėra mums naudingos“, - aiškino pašnekovas.
Anot A. Kranausko, geriausias skaidulinių medžiagų šaltinis vaikui – avižų ir kitokie grūdai. Su pienu ar jogurtu tai puikus maistas pusryčiams. Taip pat tėvai užkandžiui gali įdėti liesos varškės, sumaišytos su javainiais. Parduotuvėse galima įsigyti ir jau paruošto tokio jogurto.
„Toks užkandis tarp pusryčių ir pietų būtų labai puikus variantas. Taip pat galima įdėti tiesiog paprasto ar geriamo jogurto, geriausiai – kuo liesesnio, o ne 2,5 ar 3 proc. Taigi galima išsiversti ir be rūkytos dešros. Visgi reikia pasidžiaugti, kad žmonių mityba keičiasi į gerąją pusę. Sveikos mitybos mada ateina į Lietuvą, tiesa, 30 metų pavėlavusi. Vakariečiams jau neįsiūlysi dešros ar cepelinų“, - tikino SAM atstovas.
Kalbėdamas apie gėrimus, A. Kranauskas priminė, kad vaikui netinka jokie saldūs vaisvandeniai. Geriausia įdėti paprasto ar negazuoto mineralinio vandens, tinka ir arbata be cukraus. Mat angliarūgštė rūgština kraują, o organizmas, stengdamasis neutralizuoti rūgštį, išmeta iš kaulų kalcį, kuris vaikui labai reikalingas. Mokyklose prekiauti gazuotais gėrimais šiuo metu draudžiama.
