Senolių išmintis vis dar veikia
Viena iš dienų, pagal kurią būdavo spėjami rudens orai buvo rugpjūčio 24-ioji – šv. Baltramiejaus, arba gandrų išskridimo diena. Liaudies išmintis byloja: jei per šv. Baltramiejų lyja, šlapias bus ir ruduo. Šiemet gandrų išskridimo diena buvo graži ir saulėta, taigi, jei tikėsime senolių stebėjimais, ruduo taip pat turėtų būti gražus.
Senoliai turėdavo ir kitų ženklų, pagal kuriuos prognozuodavo rudenį. Anot jų, jei pavasarį šermukšnis labai žydi – bus šlapias ruduo. Tuo tarpu jei kovą parskrenda vyturėlis ir tuoj suka lizdą – ruduo bus gražus. Jei rugys pradeda žydėti iš vidurio – vasara bus lietinga, jei iš apačios – ruduo bus lietingas. Jei šermukšniai išaugina daug uogų, tai ruduo bus šlapias, jei mažai – sausas.
Etnologas Libertas Klimka, remdamasis šv. Baltramiejaus diena, taip pat tikisi, kad bent jau artimiausiu laiku didelių darganų neturėtų būti. Greičiausiai ruduo dar mus nudžiugins Ruduo dar džiugins prošvaistėmis ir šiltesnėmis dienomis.
„Stebėti gamtos reiškinius ir nuspėti orus kaimo žmogui buvo gyvybiškai svarbu. Nuo to priklausė visų darbų planavimas. Todėl žmonės labai atidžiai sekdavo visus oro požymius. Dabar jau tai nėra taip svarbu, kadangi egzistuoja naujos žemės ūkio technologijos.
Šiandien klimatas, aišku, keičiasi, ypatingai dėl žmonių veiklos. Kita vertus, mano stebėjimai visgi byloja, kad dar nėra tokių stiprių pokyčių. Gal prognozės ne visu šimtu procentų pasitvirtina, bet senolių išmintis veikia. Pavyzdžiui, gan gerai pasitvirtino vasaros prognozės. Koks bus artėjantis sezonas, paprastai būdavo stebima per tam tikras išskirtines dienas. Trumpesniam laikui orą galima nuspėti pagal gyvulių, paukščių elgesį – šios prognozės tikrai labai tikslios. Arba jei apie mėnulį ratas pasidaro, galima nė neabejoti, kad oras tuoj keisis. Išskirtinės dienos kelia daugiau abejonių, tačiau visgi mano stebėjimai rodo, kad ir jos veikia“, - tikino etnologas.
Paskutinė rudens prognozė bus per Mykolines, rugsėjo 29-ąją, nes dienos iki lygiadienio vis dar priskiriamos astronominei vasarai. Senoliai sakydavo, kad jei per Mykolinės sausa – Kalėdos bus šlapios, t. y. reikia tikėtis ilgo rudens. Vėliau, lapkričio 11 d. minint šv. Martyną, bus prognozuojama, kada ateis žiema. Yra toks posakis: jei per Martyną žąsis ar antis – ant vandens, per Kalėdas bus ant ledo. Kitaip tariant, jei šv. Martyno dieną ežerai dar neužšalę, Kalėdos bus žiemiškos. „Pernai šis spėjimas labai pasitvirtino. Taip ir buvo“, - prisiminė L. Klimka.
Tuo tarpu etnologė Gražina Kadžytė tikino jau keletą metų sakanti, kad senolių patirtį orų prognozėms jau reikia pamiršti. Viskas per daug pasikeitė – klimatas, aplinka, mūsų gyvenimo būdas. „Anksčiau senoliai stebėdavo, kada paukščiai išskrenda, bet šiais laikais jau ir paukščiai susipainioja“, - svarstė pašnekovė.
Anot G. Kadžytės, anksčiau žmonės nuolat stebėdavę gamtą, tačiau šiandien mes nuo jos nutolę. „Pagaliau mums jau nebėra taip svarbu žinoti, koks bus oras – mes turime pakankamai drabužių persirengti, patogius būstus, kuriuos galime vėsinti arba šildyti, todėl gamta mūsų taip neveikia kaip mūsų protėvius“, - teigė etnologė.
Augmenija gyvena vasaros ritmu
Aplinkos ministerijos Biologinės įvairovės skyriaus specialistas Selemonas Paltanavičius teigė nesantis senolių išminties žinovas, tačiau prisipažino besižavintis žmonėmis, kurie iki šiol sugeba neprarasti pastabumo, sugeba matyti gamtos reiškinius ir juose ieškoti tendencijų, pasikartojimų, ypatumų.
„Pagaliau tai priartina prie gamtos. Deja, tokių pastabių žmonių, kurie metų metus stebėtų gamtos reiškinius, mažėja. Pavyzdžiui, iš šermukšnių derliaus sprendžiama, koks bus ruduo ir žiema. Jei derlius gausus, senoliai sako, kad bus prastas ruduo. Tačiau vėlgi reikia žinoti, kas vadinama gausiu šermukšnių derliumi“, - sakė pašnekovas.
S. Paltanavičius pabrėžė, kad kol kas gamtoje rudens nėra – vis dar vyrauja vasara. Pavyzdžiui, nors jau prasidėjo rugsėjis, temperatūra dar nebuvo nukritusi iki 3-4 laipsnių, kaip būdavo anksčiau.
„Aš iki šiol prisimenu, kaip vakare mama nenuskynė jurginų, o ryte juos visus jau rado šalnos pakąstus. Tačiau šiuo metu visoje Lietuvoje labai žalia, nėra geltonos spalvos, kuri būdinga šiam laikui. Mat turėjome tikrą lietuvišką vasarą, kurios metu pakako ir šilumos, ir drėgmės.
Daug reiškinių dar vyksta vasaros ritmu. Rudeniškų ženklų labai ne daug. Na, baigia žydėti viržynai, o tai laikoma rudens pradžios ženklu. Tačiau rudens nesiečiau su temperatūros kritimu. Beveik dešimtmetį bent iki spalio pabaigos gamtoje groja žiogai, skraido laumžirgiai, sugebantys išgyventi šaltesnius periodus. Taigi būna gana šilta. Paprastai rudenį galima padalinti į dvi dalis – iki lapkričio pirmosios ir po jos“, - svarstė gamtininkas.
Anot pašnekovo, sprendžiant pagal vasarą, bent iki spalio pabaigos ruduo turėtų būti švelnus ir žalias.
„Manau, šie du rudens mėnesiai turėtų būti gražūs. Tai galima spręsti pagal augalus – yra labai daug antrinio žydėjimo. Tiesa, tie rudeniniai žiedai, nors jų gali būti daug, dažniausiai nėra skirti užmegzti sėkloms. Skraidančios bitės juose taip pat nieko nerenka, nes nektaro jie neturi. Jie tik gražūs, kas taip pat žavu“, - teigė S. Paltanavičius.
Šiam metui įprastos paukščių migracijos taip pat nėra, tačiau, pašnekovo teigimu, jais prognozuoti rudens neįmanoma. Jie gali nebent iš vakaro pasislėpti prieš audrą, tai yra, jie jaučia tik artimiausius orus.
„Šiuo metu neišskridę žvirbliniai paukščiai, kurių jau turėjo nebūti. Tai keista, kadangi paukščiams signalą migruoti duoda ne temperatūra ir maisto kiekis, bet dienos ilgumas. Jei vabzdžialesiai negali dvylika valandų lesti, jiems jau blogai. Ventės rage taip pat per dieną žieduojama vos po dešimt pro mus praskrendančių paukščių. Anksčiau tokiu metu sulaukdavome ir tūkstančio. Tačiau šio reiškinio susieti su orų prognozėmis vėlgi negalima. Pavyzdžiui, pernai gamtininkai pastebėjo, kad pro mus nemigravo žąsys – jos tiesiog dingo. Paaiškėjo, kad jos pasirinko kitą maršrutą – per Suomiją. Gal vėjai ten palankesni pūtė, dar kažkokios sąlygos susidėjo. Gamtos reiškinius labai sunku paaiškinti – matematika gamtoje netinka“, - teigė gamtininkas.
Sinoptikai rudenį prognozuoja šiltesnį už normą
Europos vidutinės trukmės orų prognozių centro duomenimis, artėjančio rudens vidutinė temperatūra sieks 7,7 laipsnio šilumos. Tai puse laipsnio daugiau už standartinę daugiametę klimato normą. Anot Lietuvos sinoptikų, toks vidutinės temperatūros pokytis bus pakankamai juntamas, taigi ruduo turėtų būti šiltesnis už įprastą mūsų klimato zonai. Tuo tarpu kritulių prognozuojama apie daugiametę normą, o tai reiškia, kad lietaus nebus daugiau nei paprastai šiuo metų laiku.
Sezono standartinė daugiametė klimato norma skaičiuojama pagal 30 metų laikotarpį nuo 1961 iki 1990 m. Remiantis šiuo laikotarpiu, rudens vidutinė temperatūra siekia 7,2 laipsnio. Prognozuojama puse laipsnio didesnė vidutinė šalies temperatūra esą ryškus pokytis.
Kaip teigė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Meteorologinių prognozių skyriaus sinoptikės Izolda Marcinonienė, paskutinių metų patirtis rodo, kad rugsėjis dažnai dar būna vasariškas.
„Dažniau rugsėjį dar tęsiasi vasara. Tiesa, pernai rudens pradžia buvo darganota. Toks periodas tęsėsi iki paskutinio dešimtadienio, o tuomet temperatūra vėl pakilo net iki 23 laipsnių. Tuo tarpu užpernai visas rugsėjis buvo labai šiltas ir sausas – rugsėjo 10 d. temperatūra buvo pakilusi iki 27 laipsnių, o 2008 m. rugsėjo 7 d. buvo net 31 laipsnis šilumos“, - sakė sinoptikė.