Tuo metu Lenkijoje jau brendo judėjimas "Solidarumas", vėliau metęs drąsų iššūkį sovietiniam režimui.

Cz.Miloszas, kurį kamavo širdies liga, savo namuose Krokuvoje mirė šeštadienį, apie 11 val. vietos (12 val. Lietuvos) laiku, apsuptas artimiausių giminaičių, praneša PAP.

"Jis buvo išduotosios kartos, negalėjusios ginti laisvės ir orumo, narys, - apie Cz.Miloszą sakė judėjimo "Solidarumas" įkūrėjas ir kadenciją baigęs Lenkijos prezidentas Lechas Walesa (Lechas Valensa). - Tačiau jis kovojo, siūlė, drąsino, ir mes galiausiai pasiekėme (šiuos tikslus)".

Lietuvos Prezidentas Valdas Adamkus ir užsienio reikalų ministras Antanas Valionis pareiškė užuojautą dėl Nobelio literatūros premijos laureato, iš Lietuvos kilusio lenkų poeto Czeslawo Miloszo mirties.

"V.Adamkus liūdi dėl netekties ir reiškia užuojautą poeto giminėms bei artimiesiems", - BNS sakė Prezidento spaudos tarnybos vadovas Marius Lukošiūnas.

"Cz.Miloszas buvo tiltu tarp lietuvių ir lenkų tautų bei visada bus tolerancijos simboliu", - BNS V.Adamkaus žodžius citavo M.Lukošiūnas.

"Išėjo paskutinis LDK (Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės) pilietis, bet jis amžiams išliks Lietuvos ir Lenkijos kultūrų jungtimi", - sakoma A.Valionio užuojautos laiške Lenkijos UR ministrui Wlodzimierzui Cimoszewicziui (Vlodzimiežui Cimoševičiui).

Be Nobelio literatūrinės premijos Cz.Miloszas yra pelnęs dar kelis prestižinius apdovanojimus: 1953 m. jis buvo apdovanotas Europos literatūros prizu, 1976 m. gavo Guggenheimo premiją, 1978 m. - Noištato tarptautinį literatūrinį prizą.

Cz.Miloszas gimė 1911 m. birželio 30 d. Šeteniuose, dabartiniame Kėdainių rajone, ir čia praleido dalį savo vaikystės.

1920 m. Cz.Miloszas atsikraustė į Vilnių, kur lankė Žygimanto Augusto gimnaziją ir studijavo teisę Stepono Batoro universitete, kurį baigė 1934 m. Pirmąjį savo poezijos rinkinį jis išleido dar besimokydamas, 1933 metais.

Po karo Lenkijoje įsigalėjus komunistams, Cz.Miloszas iš pradžių rėmė sovietinį režimą ir 1945-1950 m. dirbo Lenkijos atstovybėse Niujorke bei Vašingtone, tačiau netruko nusivilti komunizmo idėjomis ir 1951 m., gavęs paskyrimą į Paryžių, pasiprašė politinio prieglobsčio.

Apie šį žingsnį Cz.Miloszas sakė: "Taip pasielgiau, kai lenkų rašytojams tapo privalomi sovietiniai modeliai".

1953 m. Cz.Miloszas savo esė "Pavergtas protas" negailestingai užsipuolė lenkų rašytojus, kolaboravusius su komunistiniu režimu, ir pribloškė tiek sovietinį bloką, tiek Vakaruose gyvenusius kairiųjų pažiūrų intelektualus.

Po beveik dešimties Prancūzijoje praleistų metų 1960 m. Cz.Miloszas persikraustė į Jungtines Valstijas, kur Kalifornijos Berklio universitete dėstė literatūrą, kūrė poeziją ir vertė iš anglų kalbos į lenkų kalbą įvairius kūrinius.

Nepaprastai intelektualiose šio autoriaus eilėse dažnai kalbama apie dvasinę šiuolaikinio pasaulio krizę arba polemizuojama su tautinėmis lenkų tradicijomis.

"Niekas nebuvo taip įsigilinęs į mūsų rašytinę kultūrą ir niekas nepajėgė taip kalbėti apie tai, ką mums teko patirti praeityje, kaip Miloszas", - teigė garsus lenkų rašytojas fantastas Stanislawas Lemas (Stanislavas Lemas).

1980 m. atsiimdamas Nobelio premiją, kai iki komunizmo griūties dar buvo likę devyneri metai, Cz.Miloszas tarsi nuspėjo ateityje laukiančius pokyčius: "Nepaisant baimės ir pavojų, prieš žmonijai peržengiant naujo suvokimo slenkstį, mūsų laikai bus prisimenami kaip darbą neišvengiamai lydinčių skausmų etapas".

Praėjusiame dešimtmetyje Lenkijai nusimetus komunistinį jungą ir pasukus demokratijos keliu, Cz.Miloszas grįžo ir apsigyveno Krokuvoje.

Į gimtąją Lietuvą literatas grįžo tik 1992 m. gegužės mėn. 26 dieną, po daugiau nei penkiasdešimties metų pertraukos. 1991 metais poetui buvo suteiktas Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaro vardas, 2001 metais jis tapo Vilniaus miesto garbės piliečiu.

Paskutinį kartą Cz.Miloszas Lietuvoje lankėsi 2000 metais, kur vyko trijų Nobelio premijos laureatų - Cz.Miloszo, lenkų poetės Wislawos Szymborskos (Vislavos Šymborskos) ir vokiečių rašytojo Gunterio Grasso (Giunterio Graso) - bei lietuvių poeto Tomo Venclovos susitikimas.

Nobelio premijos laureatas, Berklio universiteto profesorius Cz.Miloshas yra pasakęs: "Esu pasaulio pilietis, mano tautybė - vilnietis".

Cz.Miloszo kūrybinius nuopelnus dalijasi keturios šalys: Lietuva, Lenkija, Prancūzija ir JAV.