Visureigiais, keturračiais ir specialiais motociklais gamtoje važinėjantys asmenys spėjo susikurti reputaciją, jog nežino kito kelio kaip tik per brastas, kalvas, daubas, piliakalnius ir kultūros paveldo vertybes. Anot Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT), tokie vairuotojai kaip „šaukštas deguto medaus statinėje“ meta šešėlį ant visų likusiųjų, todėl specialistai, prieš vykstant į gamtą, siūlo išsiaiškinti, kur važiuoti galima, o kur - ne.
Kelių eismo taisyklės galioja visiems
Keturratis yra motorinė transporto priemonė, kuriai galioja visos kelių eismo taisyklės (KET). Taigi visureigiams, keturračiams ir vadinamiesiems „enduro“ motociklams draudžiama važiuoti pylimų ar iškasų šlaitais, grioviais, įvažiuoti į kelią ar nuvažiuoti nuo jo vietose išskyrus specialiai įrengtas.
Motorinėms transporto priemonėms negalima išsukti nuo kelio ar keliuko, važinėti svetimais laukais, miško paklote, upėmis, upeliais, ežerais, jūros pakrante ir užšalusių vandens telkinių ledu. Anot specialistų, tai griežtai apibrėžta ir turi būti savaime suprantama.
Motorinėmis transporto priemonėmis galima važinėtis tik keliais (įrengtais, įregistruotais, nuolat naudojamais). Šios taisyklės galioja visoje Lietuvoje ir jokios išimtys minėtoms nuostatoms netaikomos. Papildomi reikalavimai taikomi elgsenai, lankymuisi saugomose, rekreacinėse ar kitose ypač svarbiose, vertingose teritorijose.
Saugomos teritorijos
Svarbiausios saugomos teritorijos - rezervatai ir draustiniai, nacionaliniai ir regioniniai parkai, biosferos rezervatai. Kokios tai teritorijos ir kaip jos išsidėsčiusios šalyje, galima rasti VSTT tinklalapyje.
Visuose nacionaliniuose (iš viso 5) ir regioniniuose (iš viso 30) parkuose bei valstybiniuose draustiniuose (iš viso 271) visureigiais, keturračiais ir motociklas leidžiama važinėtis valstybinės ir vietinės reikšmės keliais, neišsukant nuo jų Kelių eismo taisyklių nustatyta tvarka. Vietinės reikšmės kelius registruoja ir tvirtina savivaldybės.
Draustiniuose draudžiama ardyti natūralią dirvožemio dangą ir miško paklotę, važiuoti per brastas.
Išskirtiniai, griežčiausi apribojimai taikomi valstybiniuose gamtiniuose (Čepkelių, Kamanų, Viešvilės) ir kultūriniuose (Kernavės, Vilniaus pilių) rezervatuose bei Žuvinto biosferos rezervate. Rezervatuose žmonių lankymasis net ir pėsčiomis griežtai ribojamas, o važinėjimas motorinėmis transporto priemonėmis draudžiamas dėl gamtinės aplinkos jautrumo. Be to, juose nėra tam skirtų kelių.
Reikėtų nepamiršti, kad valstybiniuose parkuose taip pat yra rezervatų ir draustinių, kuriems taikomi tokie pat reikalavimai kaip ir savarankiškiems valstybiniams rezervatams bei draustiniams.
Žala lieka ne vieniems metams
Važinėjimas keturračiais gamtoje akivaizdžiai ardo miško, pelkių ir kitų gamtinių teritorijų augalinę paklotę. Naikina saugomų augalų augavietes, lizdavietes, pačius augalus ir gyvūnus, ardo skruzdėlynus, sukelia dirvų eroziją, teršia aplinką, kelia triukšmą. Lietuvoje daug žmogaus poveikiui jautrių vietų, kur vieną kartą pravažiavusio keturračio žaizdos matomos dešimtmečius, teigiama VSTT skelbiamame pranešime.
„Jokiu būdu nevažinėkite visureigiais, keturračiais ir motociklais upių ir upelių vagomis. Taip darydami, kenkiate žuvų nerštavietėms, naikinate jas, taip pat ir smulkiąją vandenų gyvūniją. Galingais ratais neardykite krantų, upių slėnių, kalvų šlaitų, nenaikinkite mažiausiųjų, dažnai nepastebimų vabalėlių, roplių namų. Motorinėmis priemonėmis nesiropškite piliakalnių ir pilkapių šlaitais – tai mūsų šalies kultūrinis paveldas. Norėdami pasižvalgyti nuo kalvų, gūbrių, atodangų, piliakalnių, pasinaudokite kojomis. Būsite sveikesni“, - rašoma instrukcijose vairuotojams.
„Jei kelias pažymėtas tavo žemėlapyje, o tu atvažiavai ir radai žaliuojančią pievą, pelkę ar mišką, būk kultūringas ir atsakingas, surask juos aplenkiantį kelią. Laikui bėgant, gamta atsinaujina ir ilgai nenaudojami keliai virsta pievomis ir bekelėmis. Tai sunku sužiūrėti ir numatyti žemėlapių sudarinėtojams. Beje, jei žemėlapyje kelias pažymėtas punktyrine arba siaura ištisine linija, didelė tikimybė, kad jo jau nebėra. Įvertink tai planuodamas savo maršrutą, iš anksto numatyk kitas galimybes. Tuomet neteks gadinti nervų nei sau, nei kitiems. Tikrai niekam nepakenksi ir tavo sąžinė bus rami“, - mokomi vairuotojai.
Anot specialistų, riaumojantis keturračių gausmas sukelia nepatogumų ne tik miško gyventojams, bet ir žmonėms, trikdo vietos gyventojų ir poilsiautojų ramybę, mažina vietovių rekreacinį patrauklumą.
