Visiems daugmaž aišku, kad tokios profesijos atstovai nutuokia apie sienų ir grindų dangas, jaučia spalvų žaismą ir sugeba kambariui parinkti vientisą stilių. Tačiau kodėl juos reikia samdyti, jei ir patys apytiksliai susigaudome, kokiuose namuose norėtume gyventi. Ir galiausiai – pats skausmingiausias klausimas: už ką ir kiek interjero dizaineriui reikia mokėti?

Patarimas irgi kainuoja

Tarp dizainerių ir klientų neretai kyla nesusitarimų dėl mokesčių. Dizaineris net paprasčiausią patarimą vadina paslauga, už kurią reikia mokėti, o klientai linkę pinigais matuoti tik apčiuopiamą ir matomą produktą – nepriekaištingai įrengtą interjerą. Konsultacijų ar kelionių į statybinių medžiagų parduotuves jie nevertina kaip sunkaus darbo, o dizaineriui,tam gaištančiam tam nemažai laiko, atrodo priešingai.

Vakarų Europoje interjero dizaino sritis turi kur kas senesnes tradicijas nei Lietuvoje. Mokėti specialistams už paslaugas, netgi ne itin rezultatyvias, ten taip pat labiau įprasta. O kad nesusipratimų ir nemalonių ginčų su klientais pasitaikytų kuo mažiau, dizaino firmos sudaro kainoraščius, kuriuose aiškiai įvardija, kas kiek kainuoja.

Pirmasis susitikimas – už dyką

Londone įsikūrusi dizaino firma “Adienne Chinn design company”, Tarptautinės interjero dizaino asociacijos narė (IIDA), veikia jau penkerius metus. Kompanijos interneto svetainėje pateiktas kainoraštis – itin konkretus ir aiškus.

Pirmas šios firmos dizainerio ir kliento susitikimas paprastai būna nemokamas. Klientui suteikiama teisė susipažinti su specialistu ir nuspręsti, ar pavyks su juo rasti bendrą kalbą, ar šiam žmogui verta patikėti savo namus. Interjero dizaineris atvyksta į remontuotiną objektą ir įvertina situaciją, išklauso reikalavimus, išsiaiškina lūkesčius, atsako į klientui rūpimus klausimus.

Valandos įkainis – 75 svarai

Po pirmo susitikimo su klientu dizaineris jau būna subrandinęs keletą idėjų, numatęs interjero kūrimo kryptis. Antrojo susitikimo metu parenkamas bendras interjero stilius, apsvarstoma sienų ir grindų danga, derinamos spalvos ir medžiagos. Darbas tęsiasi tol, kol dizaineris paruošia spalvotą kiekvieno kambario kompiuterinį vaizdą. Vizualizacijos derinamos su klientu tol, kol šis lieka patenkintas.

Už valandos trukmės dizainerio konsultaciją užsakovas moka 75 svarus (maždaug 392 Lt). Kur kas daugiau reikia mokėti už įrengtą interjerą: už vieno kambario apipavidalinimą firma “Adrienne Chinn design” reikalauja 705 svarų (3687 Lt). Į šią kainą įeina dizainerio parengtas kompiuterinis vaizdas, eskizai, interjero medžiagų paieškos. Anglai nemano, kad tokia kaina yra per didelė: “Juk mes parduodame intelektinę nuosavybę”,-pabrėžia. Už remontui panaudotas medžiagas, be abejo, reikia mokėti papildomai.

Lietuvoje – triskart pigiau

Lietuviškos kainos, palyginti su vakarietiškomis, atrodo labai kuklios.

Vilniečiui interjero dizaineriui Donatui Žukauskui kurti privačių būstų interjerus tenka gana dažnai. |Įrenginėju ir butus, ir namus”,- pasakoja jis. –Savo darbo kainą paprastai apskaičiuoju pagal būsto plotą. Vieną kvadratinį metrą įvertinu nuo 40 iki 80 litų. Suma priklauso nuo projekto sudėtingumo, įdėtų pastangų, sugaišto laiko. Juk praeina tikrai daug laiko, kol pavyksta pažinti klientą ir atspėti, ko jam reikia. Tik labai nedidelė dalis klientų gali įvardyti, ko konkrečiai nori: paprastai jie pageidauja, kad būtų gražu ir jauku. Deja, ši frazė yra visiškai nekonkreti.”

Jei vienas dizainerio apipavidalintas kvadratinis metras kainuoja vidutiniškai 60 litų, tai visą kambarį galima įvertinti maždaug 1200 litų. Vadinais, Vilniuje interjero paslaugos tris kartus pigesnės nei Londone.

“Nesiimčiau užsakymo įrengti vieną namo kambarį arba, pavyzdžiui, tik vonią,- teigia Žukauskas. –Neverta – turbūt vien kelionės į objektą atsieitų brangiau. Paprastai imuosi įrengti visą namą arba visą butą. Užmokestį nesunku apskaičiuoti: privatus būstas vidutiniškai yra 100 kvadratinių metrų ploto, taigi aš vidutiniškai uždirbu 6000 litų. Į šią kainą įeina viskas: konsultacijos, eskizai, kelionės, medžiagų rinkimas. Užsakovui reikėtų papildomai mokėti tik tuomet, jei man reiktų važiuoti į kitą miestą. Darbas kartais užtrunka mėnesius, taigi tie keli tūkstančiai litų tikrai nėra dideli pinigai.”