Svarbiausia – teigiama patirtis
Tradicinė medicina kaip įmanydama priešinasi moterų norui kontroliuoti gimdymą, tačiau europietės vis daugiau randa būdų, kaip tai padaryti. Pavyzdžiui, Vokietijoje sparčiai populiarėja gimdymo centrai, kur moterims leidžiama gimdyti be jokios medicinos intervencijos. Nuo 1999 iki 2002 metų tokiuose centruose gimdančių moterų padaugėjo dvigubai. Olandijoje beveik trečdaliu sumažėjo moterų, prašančių gimdymą padaryti neskausmingą. “Moterys šiais laikais kur kas aktyviau dalyvauja gimdyme,- tvirtina Vienos universiteto ginekologijos ir akušerijos profesorius Elmaras Joura. –Blogiausia, ką galima padaryti – atimti iš jų tokią galimybę.
Daugybė įrodymų byloja, kad motinystės planavimas teigiamai veikia ir motiną, ir jos kūdikį. Austrijoje buvo atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 2000 gimdyvių. Paaiškėjo, kad laimingiausiomis jaučiasi tos moterys, kurios gimdymo metu diktavo savo sąlygas.
Tyrimo autorė Monika Birner tvirtina: “Skamba paprastai, tačiau moterims patinka, kai jos gauna tai, ko nori”. Teigiama gimdymo patirtis, nesvarbu, kaip buvo gimdyta, skatina moterų pozityvius jausmus savo kūdikiams ir padeda greičiau atsigauti po gimdymo. “Per pastaruosius dvejus ar trejus metus ginekologai vis aiškiau suvokia psichologinį gimdymo poveikį”,- teigia Birner.
Patrauklesnės alternatyvos
Kova dėl teisės pasirinkti, kaip gimdyti, prasidėjo XX am-iaus aštuntajame dešimtmetyje. Tuo metu feministės ėmė propaguoti natūralų gimdymą, ragindamos moteris ir medikus pasikliauti vien motina Gamta. Tokie primygtiniai raginimai sukėlė atvirkštinę reakciją – pirmenybė buvo teikiama individualiam pasirinkimui, o ne feministinei ideologijai.
“Daugybę metų moterys gimdė natūraliai, nes neturėjo galimybės rinktis,-tvirtina prancūzų akušeris Michelis Odentas. _Šiandien gimdyvės ir medikai tokias medicinines intervencijas, kaip, tarkime, Cezario pjūvis, laiko tiesiog vienu iš gimdymo būdų”.
Akušerijai žengiant į priekį medicininės procedūros, kurių moterys bijodavo, pamažu užleidžia vietą patrauklesnėms alternatyvoms. Chirurgines žnyples pakeičia vakuuminė ekstrakcija, nes manoma, kad ši intervencija mažiau žalinga ir motinai, ir vaikui. Keičiasi ir skausmo malšinamieji vaistai, vis daugiau moterų renkasi vietinę nejautrą. Šiuo metu radikaliai keičiasi požiūris į Cezario pjūvį.
Cezario pjūvis itin populiarus
Dar visai neseniai Cezario pjūvis buvo laikomas rizikinga neatidėliotina operacija, o dabar ši intervencija traktuojama kaip palyginti trumpa ir saugi procedūra, atliekama taikant vietinę nejautrą. Kitaip tariant, tai dar vienas gimdymo būdas.
Cezario pjūvio evoliucija – dabar moteris perpus mažiau praranda kraujo ir dvigubai greičiau atsigauna – dar labiau išpopuliarino šią procedūrą. Prancūzijoje per metus Cezario pjūvis atliekamas beveik 20 proc. Gimdyvių, JAV – apie 25 proc. Italijoje – 33 proc., o privačiose Brazilijos klinikose šis rodiklis siekia net 80 proc. Tai gerokai prasilenkia su Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomendacijomis, kuriose teigiama, kad Cezario pjūvis turėtų būti taikomas ne daugiau kaip 15 proc. gimdyvių.
“Gamta taip sutvarkė”
Kodėl moterys vis dažniau renkasi Cezario pjūvį? Pirmiausia daugelis gimdyvių tiesiog nori išvengti dažnai itin didelių gimdymo skausmų. Antra, vis daugiau moterų gimdo sulaukusios trisdešimties ir daugiau, taigi, mažėjant sėkmingo vaginalinio gimdymo galimybei, kad išvengtų komplikacijų, gimdyvės renkasi Cezario pjūvį.
Kuo sparčiau populiarėja Cezario pjūvis, tuo garsiau priešinasi šios operacijos kritikai. Europos kūdikių gimstamumo asociacijos koordinatorė Vokietijoje Elizabet Geisel piktinasi: “Cezario pjūvis taikomas beatodairiškai, visiškai nepaisant, kad ši operacija daro didžiulį poveikį moters organizmui. Juk gamta visai ne taip sutvarkė gimdymą.”
Specialistai tvirtina, kad tik trečdalis atliekamų Cezario pjūvių yra būtini, tai yra, kitaip moterys negalėtų saugiai pagimdyti. Visos likusios operacijos daromos pageidaujant gimdyvėms.
Istorijos nulemtos tradicijos
Gimdymo būdo pasirinkimą lemia ne tik medicinos pažanga, bet ir istoriškai susiklosčiusios tradicijos. Olandijoje moterys nuo senų laikų gimdydamos dažniausiai apsieina be skausmo malšinimo. Tradicinė šios šalies akušerių nuomonė – skausmas yra būtinas gimdymo palydovas. Tik apie 27 proc. ligoninėse gimdančių moterų prašo nejautros. Dėl tos pačios priežasties – vengiant skausmo malšinamųjų – Olandijos moterys gimdo namie. Net 30 proc. šios šalies moterų renkasi gimdymą savoje aplinkoje.
Italijoje padėtis panaši, bet ir kitokia. Italės taip pat dažnai gimdo be skausmą malšinančių vaistų, tačiau ne savo valia. Ir šioje šalyje vis dar vyrauja nuomonė, kad gimdymo kančios yra neatsiejama žmogaus atėjimo į šį pasaulį dalis. Pusė italių prašo nejautros, tačiau valstybinėse ligoninėse ją gauna tik 10 proc. gimdyvių. Problemą aštrina ir tai, kad šalyje trūksta mažne pusantro tūkstančio anesteziologų. Italijoje vis dar skeptiškai žiūrima į galimybę rinktis gimdymo pozą – tik kas ketvirtai gimdyvei leidžiama tai daryti. Dėl valstybiniame medicinos sektoriuje esančių problemų vis daugiau italių renkasi privačias medicinos klinikas.
Cezario pjūvis, vietinė nejautra ar gimdymas vandenyje – moterys mano turinčios teisę pasirinkti, kaip jų kūdikis ateis į šį pasaulį. Nepaisydamos visų kliūčių europietės pasirengusios laimėti kovą dėl teisės kontroliuoti savo gimdymą. Net jei ši kova primintų ilgą ir sunkų gimdymą.
