Politologų vertinimu, dabar ne prasideda globalizacija, o vyksta vienas iš baigiamųjų jos etapų.
Priešistoriniais laikais tautos ieškojo teritorijų ir plėtė jas, negailestingai išstumdamos iš jų buvusius gyventojus, jei šie pasirodydavo silpnesni. Įsitvirtinę teritorijoje, ją gindavo nuo atėjūnų. Matyt, iš čia ir kilo sena kaip pasaulis nuostata „savi – svetimi“, po civilizacijos apnašomis puikiausiai išlikusi iki šiol. Svetimi – visuomet neteisūs, keisti, įtartini, jų papročiai – niekam tikę, jie verti neapykantos, o savus reikia ginti nepaisant nieko – ne dėl to, kad jie yra teisesni, gražesni ar protingesni, o todėl, kad savi.
Randantis keliams, raštui, upių ir vandenynų transportui, žmonės ėmė keliauti, bendrauti, mainytis prekėmis ir tapo pakantesni vienas kitam – viena vertus, bendravimas nugludino priešo įvaizdį, kita vertus, plėtoti verslą vien su savais savoje teritorijoje neišėjo net anais laikais. Vėliau, tobulėjant transportui ir susisiekimo sistemoms, buvo prekiaujama ne tik tarp gretimų šalių, bet ir tarp žemynų.
XIX–XX amžiais, per vadinamąją pramonės revoliuciją, atsirado artimesni mūsų supratimui globalizacijos ženklai: tarptautinė bankų sistema, „aukso standartas“, tarpžemyniniai prekybos mainai (korporacijų užuomazgos), karinės sąjungos. XX a. pabaiga ir toliau sparčiai besivystančios technologijos atvedė žmoniją iki tokio globalizacijos lygio, koks yra dabar. Vis laisvėjantys santykiai tarp valstybių ir žemynų pagimdė iki šiol neregėto masto emigraciją, prie kurios prisideda ir pabėgėliai – dėl kokių nors priežasčių keičiantys gyvenamąją vietą nelegaliai. Nei globalizacija, nei migracija nėra vienareikšmiai reiškiniai, tačiau kažkas vis nenuilsdamas pučia nepakantumo žarijas, ir jos, o ne migracija gali pakeisti pasaulį.
Migrantų – 200 mln.
Lietuvos migracijos departamentas pateikė Pasaulinės tarptautinės migracijos komisijos medžiagą, parengtą remiantis naujausiais Jungtinių Tautų Ekonomikos ir socialinių reikalų departamento, Pasaulio banko, Tarptautinės migracijos organizacijos, Tarptautinės darbo organizacijos ir Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro duomenimis.
Šiuo metu pasaulyje yra apie 200 mln. tarptautinių migrantų (suskaičiuoti tik tie, kurie gyveno už savo šalies ribų ilgiau nei vienus metus, taip pat įskaitant 9,2 mln. pabėgėlių). Tai prilygsta penktos pagal dydį šalies pasaulyje – Brazilijos – populiacijai.
Vienas iš 35 žmonių yra tarptautinis migrantas. Tai sudaro 3 proc. pasaulio gyventojų.
Migrantų skaičius sparčiai auga – nuo 82 mln. 7-ajame dešimtmetyje iki 200 mln. šiandien. Tikriausiai, jų jau yra kur kas daugiau, tačiau tokių duomenų surinkimas užtrunka.
Daugiausia migrantų yra Europoje (įskaitant ir europinę buvusios SSRS dalį) – 56,1 mln. (sudaro apie 7,7 proc. Europos gyventojų), Azijoje – 49,9 mln. (1,4 proc. Azijos gyventojų), Šiaurės Amerikoje – 40,8 mln. (12,9 proc. Šiaurės Amerikos gyventojų), Afrikoje – 16,3 mln. (2 proc. Afrikos gyventojų), Lotynų Amerikoje – 5,9 mln. (1,1 proc. Lotynų Amerikos gyventojų), Australijoje – 5,8 mln. (18,7 proc. Australijos gyventojų).
JAV yra apie 35 mln. migrantų, arba 20 proc. visų pasaulio migrantų, Rusijos Federacijoje – apie 13,3 mln., arba 7,6 proc. visų migrantų, Vokietijoje – 7,3 mln., arba 4,2 proc. visų migrantų, Ukrainoje – 6,9 mln., arba 4 proc. visų migrantų, Indijoje – 6,3 mln., arba 3,6 proc. visų migrantų.
Migrantai sudaro daugiau nei 60 proc. visų Andoros, Makao, Guamo, Vatikano, Monako, Kataro ir Jungtinių Arabų Emyratų gyventojų.
Labiausiai blaškosi kinai
Kinų diasporą sudaro apie 35 mln. žmonių, indų – apie 20 mln., filipiniečių – apie 7 mln.
Šiandien apie 60 proc. visų pasaulio migrantų gyvena išsivysčiusiose pasaulio šalyse. 7-ajame dešimtmetyje migrantai sudarė apie 10 proc. visų gyventojų 48 valstybėse, šiandien tokių valstybių skaičius išaugo iki 70.
Vienakryptį judėjimą į Vakarus lemia atlyginimų skirtumai: 45,7 proc. pietinės Afrikos dalies gyventojų uždirba mažiau nei 1 dolerį per dieną, Pietų Azijoje tokių žmonių yra 14,4 proc., o Lotynų Amerikoje ir Karibuose – 10,4 proc.
Nors dažnai piešiamas kitoks migranto paveikslas, remiantis statistikos duomenimis, dauguma migrantų yra ekonomiškai aktyvūs, 8 Europos valstybėse darbo jėga iš užsienio sudaro daugiau nei 5 proc. visos šių šalių darbo jėgos ir kompensuoja jos stygių.
Tarptautinė migracija sudaro daugiau kaip 50 proc. gyventojų skaičiaus augimo išsivysčiusiose pasaulio šalyse, kitaip sakant, jie šiek tiek lygina išsivysčiusių šalių demografinę duobę. Europoje tarptautinė migracija sudaro beveik 90 proc. gyventojų skaičiaus augimo, JAV – 75 proc.
Finansų srautai
Emigrantų namo siunčiami pinigai skaičiuojami milijardais ir keliskart viršija oficialią paramą besivystančioms šalims. Trys pagrindinės daugiausia tokių perlaidų gaunančios šalys – Meksika, Indija ir Filipinai. Pagrindinės šalys, iš kurių tokios perlaidos siunčiamos, – JAV, Saudo Arabija, Belgija, Vokietija ir Šveicarija.
Oficialiais duomenimis, lietuvių emigrantai per metus į Lietuvą atsiunčia apie milijardą litų, rekordas – 3 mlrd.
Europoje yra šalių, iš esmės gyvenančių iš emigrantų pinigų. Tai Albanija ir Moldova.
Didesnė problema yra nelegali migracija. Manoma, kad kasmet apie 2,5–4 mln. migrantų nelegaliai kerta valstybių sienas. Mažiausiai dešimtadalis migrantų Europoje turi nelegalų statusą. Kasmet į Europą atvykstančių migrantų, neturinčių asmens dokumentų, suskaičiuojama apie 500 tūkst. Manoma, kad apie 10 mln. migrantų JAV gyvena nelegaliai.
Apie 600–800 tūkst. žmonių kasmet tampa prekybos žmonėmis aukomis.
Migrantų gabentojai ir prekiaujantys žmonėmis asmenys kasmet uždirba apie 10 mlrd. JAV dolerių pelno.