Pavyzdžiui, kaip suderinti nurodymą vyrą iškeldinti iš namų, kuriuose jis smurtauja, ir Konstitucijos garantuojamą jo teisę į turtą? Be to, kuo vyras labiau išsilavinęs, tuo smurtas „inteligentiškesnis“: nėra akivaizdžių mėlynių, bet moteriai draudžiama bendrauti, išeiti iš namų ir dirbti.
Siūloma palikti vyrą vidury nakties gatvėje, kad apmąstytų savo elgesį
Kaip teigė DELFI Vilniaus Motinos ir vaiko pensiono direktorė Nijolė Dirsienė, sudaryta darbo grupė, į kurią įeina įvairių institucijų atstovai, šiuo metu rengia poįstatyminius aktus, kad įstatymas veiktų. Svarbiausia naujovė, kad smurtas jau pripažįstamas ne buitiniu nusikaltimu, todėl ikiteisminis tyrimas dėl gautos informacijos apie smurtą šeimoje turi būti pradėtas ir be aukos pareiškimo. Be to, smurtaujantis asmuo turi būti iškeldintas iš namų.
Šiuo metu, N. Dirsienės teigimu, vyrai visiškai nebaudžiami – smurtaujantis vyras paliekamas namuose su visu šeimos užgyventu turtu, o moteris su vaikais turi blaškytis po Lietuvą ir ieškoti, kuris krizių centras galėtų ją priimti.
Man tik neramu dėl įstatymo nuostatos apie įpareigojimą neieškoti kontakto su auka. Tačiau yra bendri vaikai, kuriuos matyti vyras tikrai pareikš norą, o kiti įstatymai tokią teisę užtikrina. Todėl, ruošiant poįstatyminius aktus, reikėtų įtraukti apsaugą ne tik moteriai, bet ir vaikams. Tuomet smurtautojas negalės ateiti pas socialinius darbuotojus ir pareikalauti grafiko matytis su vaikais. Tegu pasiima vaikų nuotrauką ir žiūri į ją. Vaikai nėra skirti vien maloniam bendravimui, jais reikia rūpintis, uždirbti pinigų jų poreikiams“, - svarstė N. Dirsienė.
Pensiono vadovės manymu, taip pat reikėtų pradėti praktiką, kad smurtautojas apmokėtų išlaidas, kurias patiria savivaldybė, kai dėl jo blogo elgesio šeimos nariams prireikia paslaugų. Kita vertus, aukos sąvoka socialiniame darbe ir teisminiame procese skiriasi. Pirmuoju atveju užtenka pasitikėjimo, antruoju – reikia pagrįstų įrodymų, kad moters sužalojimai – nuo vyro rankos. Mat vyras tai gali neigti.
„Ruošiant poįstatyminius aktus kyla visokių problemų. Pavyzdžiui, kalbama apie vyro konstitucinę teisę į būstą, bet kad moters ar vaikų konstitucinė teisė į saugumą yra pažeista, apie tai kol kas niekas nekalba. Tai jautri sritis, todėl reikia itin didelio dėmesingumo. Jei vėl bus aklai prikurta begalė tarnybų, rezultato nebus. Reikia pirmiausiai pasižiūrėti, ką mes turime, kas veikia, kas neveikia, ką reikėtų pakeisti. Pavyzdžiui, kas dabar policijai trukdo įeiti į butą? Tikrai ne durys – tai tik butaforija. Tiesiog pareigūnai nėra tikri, ar jie turi tokią teisę. Todėl reikia kalbėti ir apie pareigūno saugumą – jeigu jis išlaužė duris, vadinasi, taip reikėjo. Negalima reikalauti iš pareigūno tas duris sutvarkyti“, - teigė pašnekovė.
Įsigaliojus įstatymui smurto turėtų sumažėti
Policijos departamento Viešosios policijos valdybos Rizikos valdymo ir vidaus kontrolės skyriaus viršininkas Tomas Babravičius pažymėjo, kad tam tikrais įstatymų numatytais atvejais, pavyzdžiui, jei vyksta nusikalstama veikla, policija ir dabar gali įeiti į privačias patalpas, tačiau naujasis įstatymas iš tiesų praplečia šią teisę. Kita vertus, dar nėra iki galo įvertintos šio įstatymo tiek policijai uždedamos pareigos, tiek teikiamos galimybės.
Preliminariais policijos skaičiavimais, įsigaliojus įstatymui, žmonių areštinėse gali padaugėti net iki 20 proc. Taip pat padaugės ikiteisminio tyrimo procedūrų, kurių krūvis atiteks žmonėms, kurie ir šiuo metu esą turi nemenką krūvį, taip pat žmogiškų ir finansinių išteklių pareikalaus vyrų sulaikymas, konvojavimas iki areštinės, iškeldinimo iš namų klausimo užtikrinimas.
„Vienaip ar kitaip tai papildomos išlaidos policijai. Visi šie klausimai turėjo buvo aptariami priimant įstatymą. Pagaliau matome būtinybę keisti kai kuriuos baudžiamojo kodekso įstatymus. Pavyzdžiui, pagal dabartinę teisinę bazę skausmo sukėlimas nagrinėjamas pagal privataus kaltinimo teisminį procesą – nukentėjusysis rašo pareiškimą ir pats kreipiasi į teismą. Naujas įstatymas įpareigoja policiją reaguoti ir pradėti ikiteisminį tyrimą jau vien esant pranešimui apie smurtą.
Pats įstatymas yra geras dalykas, bet sunku prognozuoti, kaip viskas vyks. Mano manymu, iš pradžių darbo krūviai bus labai dideli, bet vėliau galbūt įstatymas atliks ir prevencinę funkciją, dėl kurios smurto šeimoje turėtų mažėti. Šiuo metu problema, susijusi su tokiais buitiniais konfliktais, kad pasitaiko labai nemažai atvejų, kai atvykus policijai paaiškėja, jog sutuoktiniai jau susitaikę. Po kelių valandų į tą patį butą vėl kviečiama policija. Taigi policija važinėja kelis kartus, o raminti arba nebūna ką, arba tiesiog nerašomas pareiškimas, tad ir reaguoti į įvykį nėra kaip“, - aiškino pašnekovas.
Anot pareigūno, bene didžiausia problema, kuri kils pareigūnams, - kaip užtikrinti kontrolę, kad smurtautojas neprisiartintų prie savo aukos. Užsienyje tokiais atvejais, kai būtina nustatyti, ar žmogus neperžengė jam nustatytų ribų, labai plačiai taikomi elektroniniai įrenginiai, tačiau Lietuva jiems pinigų neranda.
Vyrai apšmeižia savo žmonas darbdaviams
Minėtame Motinos ir vaiko pensione šiuo metu yra 72 lovos. Jos visos praktiškai visada būna užimtos – neretai prireikia ir sudedamų lovelių. Judėjimas čia vyksta kasdien – vienos moterys ateina, kitos išeina. Paprastai čia leidžiama gyventi pusę metų, tačiau prireikus, pavyzdžiui, jei vyksta teisminiai procesai, reikia pasitaupyti pinigų pragyvenimui, leidžiama pagyventi ilgiau. Ilgiausiai moteris pensione yra gyvenusi 14 mėnesių.
Vienos moterys ryžtasi grįžti į namus, duodamos dar vieną šansą vyrui. Kitos susitvarko socialinio būsto nuomą arba tiesiog nuomojasi butą. Dalis moterų emigruoja – tai padaryti kuo saugiau tuomet joms padeda pensiono darbuotojai. Dar kitoms ieškomi giminaičiai, kurie galėtų padėti, kol jos atsigaus ekonomiškai ir psichologiškai. Moterys pensione sulaukia pagalbos ir formuojant socialinius įgūdžius, derinant darbą ir vaikų priežiūrą, vaikai po pamokų čia ateina ruošti pamokų – tam netgi surinktos jiems reikalingos priemonės.
„Kai prieš daugiau nei 10 metų atidarėme pensioną, manėme, kad pas mus atvyks ką tik ištekėjusios, jaunos, ambicingos moterys. Tačiau yra moterų, kurios smurtą kentė 10-12 metų. Neretai jos ateina ne dėl savęs, bet bijodamos, kad bus taip sužalotos, kad nebegalės prižiūrėti vaikų. Ir nėra taip, kad pas mus patenka tik neišsilavinusios moterys. Pensione gyvena ir moterys, kurios turi gerą išsilavinimą, užima aukštas pareigas, važinėja prabangiais automobiliais. Gyvendamos čia jos savo kvalifikuota pagalba padedama kitoms.
Bene didžiausia problema, kad pačios moterys neretai būna taip įklimpusios šiame uždarame rate, kad nemano, galinčios išgyventi be juos mušančio ar žeminančio vyro.
„Turėjome jauną moterį su mažu vaiku, kurios vyras buvo uždarytas į kalėjimą, aišku, ne už smurtą, už kitus dalykus, tačiau ji buvo tokia priklausoma nuo jo, kad netikėjome, kad ji išbris. Juolab kad problemų buvo visa puokštė – prisiimta paskolų, kurių nebuvo iš ko atiduoti, važiavimas visuomeniniu transportu be bilieto, sveikatos negalavimai. Visos šios problemos blokavo jos mąstymą. Jai atrodė, kad be mušančio vyro jis nesusitvarkys, nes jis vienintelis ją esą paguodžia. Ir kai po kurio laiko ėmė keistis jos išvaizda, balsas, kai ji pati pradėjo stebėtis, kaip galėjo taip gyventi, tarsi tai būtų ne ji, susirado darbą, mums tai buvo didžiausia dovana“, - pasakojo pensiono vadovė.
Anot jos, smurtą patyrusiai moteriai reikia leisti truputį pailsėti. „Aš visada patariu moterims mokytis iš vyrų. Vyras padarė namo pamatus – atsisėdo, parūkė, pasidžiaugė. Uždėjo ant stogo vainiką – vėl šventė. O mes, ravėdamos daržą, galvojame, kad baigusios eisime skalbti, dar reikia valgyti išvirti, vaikui padėti pamokas paruošti. Galiausiai pajuntame, kad neturime nei sveikatos, nei noro gyventi“, - svarstė pašnekovė.