aA
Jau dvejus metus Lietuvos dviratininkų bendrija siekia pakeisti kai kuriuos Kelių eismo taisyklių (KET) punktus.
Stasys Brundza tvirtina, kad reikalavimas automobilių vairuotojams važinėti su įjungtais žibintais visą parą pasiteisino. Tad toks reikalavimas turėtų būti taikomas ir kitiems eismo dalyviams – dviratininkams.
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Ką daryti, kad dviratininkai jaustųsi saugūs? Žinomas lenktynininkas, vienas iš Susisiekimo ministerijos sudarytos darbo grupės narių, Stasys Brundza įsitikinęs: dviratininkai net ir dieną turi važinėti su įjungtais žibintais.

Vadina absurdiška idėja

Tokius siūlymus Lietuvos dviratininkų bendrijos pirmininkas Linas Vainius vadina absurdiškais.

„Be galo prieštaringa nuostata. Siūlomas unikalus Europoje ir galbūt net pasaulyje kelių eismo taisyklių pakeitimas, stokojantis logikos ir pagrįstumo“, - įsitikinęs L. Vainius.

Paskutiniame darbo grupės posėdyje buvo siūloma į Kelių eismo taisykles įtraukti reikalavimą dviratininkams: šie ant dviračio turėtų sėsti tik apsivilkę šviesą atspindinčią liemenę arba ant dviračio priekio turėtų degti baltos šviesos, o gale – raudonos šviesos žibintas.

„Tokios nuostatos nėra jokioje Europos šalyje, o galioja paprasta ir aiški nuostata, kurią mes siūlome įteisinti, t.y. žibintai turi šviesti tamsiu paros metu arba esant blogam matomumui. Tokia tvarka galioja Europoje“, - pasakoja L.Vainius.

Dviratininkų tai neišgelbės

Paklaustas, kodėl toks siūlymas atrodo absurdiškas, dviratininkų bendrijos pirmininkas teigė, kad papildomi draudimai ir apribojimai sumažins norinčių važinėti dviračiais skaičių. „Juk dviratis ekologiška priemonė, bet kuri valstybė suinteresuota, kad dviratininkų gatvėse daugėtų, o automobilių mažėtų“, - teigia L. Vainius.

Dviratis – saugi, patogi, visiems prieinama transporto priemonė, įsitikinęs L. Vainius. Taip turėtų būti, tačiau Lietuvoje taip nėra. Tokį įspūdį po diskusijų su valdininkais susidarė dviratininkų bendrijos pirmininkas.

„Dviratininkas yra gerai matomas dieną, jeigu vairuotojas nemato dviratininko, reikėtų eiti pas gydytoją ir pasitikrinti regėjimą“, - patarė L. Vainius.

„Vietoj to, kad valstybė pasirūpintų geresne infrastruktūra, siekiama priverstine tvarka dviratininkams uždėti liemenes, šalmus, liepti įsijungti lempas tarsi nuo to jie kelyje pasijus saugesni“, - stebisi L. Vainius.

Nematomi dviratininkai

Šiuo metu dviratininkai gatvėse nematomi, įsitikinęs žinomas lenktynininkas, visuomeninis susisiekimo ministro konsultantas saugaus eismo klausimais Stasys Brundza.

„Juk reikia viską daryti, kad dviratininkai jaustųsi saugūs. Juos apsaugotų šalmai, ryškios liemenės, įjungti žibintai. Dviračių infrastruktūra labai blogai išvystyta, dviračių takų yra labai mažai“, - įsitikinęs S. Brunzda.

Jis tvirtina, kad reikalavimas automobilių vairuotojams važinėti su įjungtais žibintais visą parą pasiteisino. Tad toks reikalavimas turėtų būti taikomas ir kitiems eismo dalyviams – dviratininkams.

„Dviratininką sumaišyti su pėsčiuoju yra labai nesunku. Su liemenėmis jis iš tolo matomas. Dviratininkai sako, kad su liemene jie prakaituoja, tačiau tikrai yra liemenių pasirinkimas“, - pasakoja lenktynininkas.

Juk reikia viską daryti, kad dviratininkai jaustųsi saugūs. Juos apsaugotų šalmai, ryškios liemenės, įjungti žibintai. Dviračių infrastruktūra labai blogai išvystyta, dviračių takų yra labai mažai.
S. Brundza

S. Brundza džiaugiasi, kad jau pasitaiko Lietuvos keliuose dviratininkų, kurie savo iniciatyva net ir šviesiu paros metu nešioja liemenes. „Jie tikrai iš tolo matomi, aš ir pats kartais sumaišau su kelių policininku ir iš karto stabdau automobilį. Tai čia ar gerai, ar blogai?“ – klausia S. Brundza.

Kalbėdamas apie žibintus, lenktynininkas pataria dviratininkams už 20 litų įsigyti šviesos diodų lemputes. „Svarbiausia, kad dviratininkai būtų matomi“, - savo idėją gina S. Brundza.

Tuo tarpu dviratininkai įsitikinę, kad tokie reikalavimai kažkam gali būti ekonomiškai naudingi.

„Kažkam atsiranda galimybė pagerinti prekybą, o policijai darbo – bausti ar nebausti dviratininkus. Sunku komentuoti tokį absurdišką reikalavimą“, - tvirtina L. Vainius.

Lenkia prie pat

Dviratininkų bendrija atkreipia dėmesį į kitą daug svarbesnę problemą – dviratį minantis lietuvis gatvėje jaučiasi nesaugus dėl per mažos automobilių vairuotojų kultūros ar prasto jų Kelių eismo taisyklių išmanymo.


„Automobilis apvažiuoja dviratininką toje pačioje eismo juostoje, - kone kasdienę situaciją miestų gatvėse apibūdina L. Vainius. – Automobilį ir dviratininką kartais skiria vos keli centimetrai.“

Dviratininkų bendrija siūlo KET įtvirtinti nuostatą, kad automobilis dviratininką lenktų kaip bet kurią kitą transporto priemonę. „Šiuo metu taisyklėse yra punktas apie lenkimą, tačiau nėra akcentuojama, kad taip privaloma lenkti ir dviratininką, ne tik kitą automobilį.“

L. Vainius siūlo du lenkimo variantus: automobilis turėtų aplenkti kaip kitą transporto priemonę, arba apvažiuoti paliekant mažiausiai 2 metrų atstumą tarp dviratininko ir automobilio.

Darbo grupė diskusijas dėl dviratininkų problemų turėtų pratęsti rudenį.