ES teisės normų tiesioginis veikimas ir viršenybė nacionalinės teisės atžvilgiu – vieni pagrindinių ES teisės principų. Taigi Lietuva, prieš stodama į ES, žinojo, kad teisinė sistema bus būtent tokia. Minėtus principus Lietuva jau vykdo nuo mūsų narystės šioje organizacijoje pradžios – šių metų gegužės 1-osios. Tai įteisinančio Konstitucinio akto priėmimas, pasak Vyriausybės Europos Sąjungos teisės įgyvendinimo koordinavimo ir priežiūros departamento direktoriaus Alvydo Stančiko, yra daugiau formalumas.
Vadovausimės tuo, ką patys kursime?
A.Stančiko teigimu, jei ES neturėtų bendros teisinės bazės, kiekviena valstybė narė elgtųsi pagal skirtingus įstatymus, nebūtų verta net jungtis. Pagaliau Lietuvos atstovai, pasak A.Stančiko, dalyvauja priimant įstatymus. Taigi ir mes esame jų autoriai, todėl iš principo niekas iš pašalies mums ES teisės normų neprimeta.
Konstitucinis aktas, kurį priėmė Seimas, skelbia, kad ES teisės normos yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis. Jeigu ES teisės normos kyla iš Sutarčių, kuriomis grindžiama ES, jos taikomos tiesiogiai.
Tačiau, anot A.Stančiko, ES teisės normų tiesioginis taikymas mums yra aktualesnis kalbant apie vadinamąją antrinę teisę – įstatymus, nutarimus, reglamentus. Mat jie apibrėžia konkrečius dalykus. Tuo tarpu ES direktyvos yra perkeliamos į nacionalinę teisę. Jos gali būti taikomos tiesiogiai tik tuo atveju, jei į nacionalinę teisę yra perkeltos neteisingai.
ES teisė taikoma ne visose srityse, o tik tose, kurios išplaukia iš ES sutarčių, kurios priklauso šios organizacijos kompetencijai, kaip kad vidaus rinka, prekių, kapitalo judėjimas ir kiti dalykai, dėl kurių iš esmės ir susikūrė ES. Tuo tarpu kitas sritis, kaip, pavyzdžiui, kultūrą, švietimą, ES reguliuoja mažai ir čia prioritetas tenka nacionalinei teisei.
Pagal viršenybės principą, jei iškyla prieštaravimas tarp ES teisės ir nacionalinės teisės, galioja ES teisė.
Taigi kolizijos tarp Lietuvos ir ES teisės normų atveju, turėsime vadovautis pastarąja. O Lietuvos įstatymai, prieštaraujantys ES teisei, neteks galios ir bus panaikinami. Pasak A.Stančiko, ši procedūra nevyksta automatiškai, procesas gali tęstis net keletą metų. Tie, kurie mato, kad yra prieštaravimų tarp vieno ar kito Lietuvos įstatymo ir ES teisės, gali kreiptis į teismą.
Pagaliau Europos komisija prižiūri, kaip įgyvendinama organizacijos teisė. Ji gali įspėti šalį, jos ši turi problemų. Jei šalis nesusitvarko, paskutinį tašką kolizijos atveju gali padėti Europos Teisingumo Teismas, kurio sprendimai neapskundžiami. A.Stančiko teigimu, šis teismas taip pat gali skirti valstybei didelę bausmę, jei ši vienos ar kitos direktyvos neperkelia į nacionalinę teisę.
Mūsų Konstitucija viršesnė
Ar kolizijos atveju ES teisė turėtų viršenybę ir prieš Lietuvos Konstituciją? Pasak buvusio Seimo Teisės ir Teisėtvarkos komiteto pirmininko, dabar europarlamentaro Aloyzo Sakalo, jeigu prieštaravimas būtų labai aiškus, tuomet viršenybę turėtų Lietuvos Konstitucija. Tuo tarpu Vyriausybės Europos Sąjungos teisės įgyvendinimo koordinavimo ir priežiūros departamento vadovas A.Stančikas mano, kad kolizijos tarp mūsų šalies Konstitucijos ir ES teisės praktiškai negali būti, nes Konstitucijoje apibrėžti pamatiniai dalykai. Dėl tos pačios priežasties prieštaravimų neturėtų rastis ir dėl ES pirminės teisės – sutarčių ar būsimos ES Konstitucijos. Kolizijų tikimybė daug didesnė tuomet, kai kalbama apie konkrečius įstatymus, nutarimus, direktyvas.
Pasak A.Sakalo, dabar priimdami įstatymus šalies parlamentarai kompetentingų institucijų teiraujasi, ar įstatymų projektai neprieštarauja ES teisei. Jeigu prieštarauja, jie nepriimami. Taigi galbūt ateityje didelių prieštaravimų tarp ES teisės ir nacionalinės teisės neturėtų būti.