„Generalinė prokuratūra visą viešoje erdvėje publikuotą medžiagą apie galimą korupciją visuomenės informavimo priemonėse persiuntė įvertinti Specialiųjų tyrimų tarnybai, kuri įpareigota apie rezultatus informuoti Generalinę prokuratūrą“, - teigiama Generalinės prokuratūros atsakyme DELFI.
STT atstovė spaudai Julija Antanaitienė DELFI teigė, kad tarnyba mėnesio pradžioje gavo prokuratūros raštą. „Tikrinsime paskelbtą informaciją ir pateiksime atsakymą Generalinei prokuratūrai“, - sakė J. Antanaitienė.
„WikiLeaks“ nutekintuose JAV diplomatų susirašinėjimuose teigiama, kad Lietuvos žiniasklaidos magnatai savo valdomus laikraščius nevengia naudoti kaip reketo įrankius, žiniasklaidos priemonių savininkai šantažuoja verslininkus, turi tiek politinių, tiek verslo interesų.
Ataskaitoje minimas didžiausias šalies dienraštis „Lietuvos rytas“ - rašoma, kiek jame esą kainuotų užsakomasis straipsnis. Ypač plačiai aptariamas dienraštis „Respublika“, kuris esą užsiėmė kone atviru reketu.
Medžiagas, remdamasi „WikiLeaks“ duomenims, parengė „Verslo žinios”, „15 minučių”, persipublikavo ir DELFI.
Birželio 9 d. bendrovė „Respublikos leidiniai” DELFI atsiuntė raštą, kuriame neigia „WikiLeaks“ medžiagoje nurodytus faktus.
Po kurio laiko „Respublikos leidiniai“ kreipėsi į teismą . Vilniaus apygardos teismas priėmė nutarimą patenkinti „Respublikos leidinių“ prašymą kaip laikinąsias apsaugos priemones areštuoti „Verslo žinių“ turto už 0,5 mln. Lt. Ieškinys „Verslo žinioms“ pateiktas „dėl pažeistos dalykinės reputacijos gynimo ir žalos atlyginimo“.
Panašus ieškinys buvo pateiktas ir prieš DELFI, tačiau prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones teismas atmetė. „15min.“ yra sulaukusi tik prašymo paneigti informaciją.
