Tautos išrinktasis
„Viasat“, Lietuvoje transliuojanti TV3 ir TV6 programas bei tapusi pagrindine Europos krepšinio čempionato transliuotoja, paskelbė krepšinio reporterio konkursą ir juo išrinko Rokiškio rajono Onuškio miestelyje gyvenantį 40-metį Audrių Miškinį.
Specialusis krepšinio reporteris turės lankytis čempionato rungtynėse bei jų užkulisiuose ir ten įgyvendinti tautiečių skirtas užduotis, kurios gali būti pačios netikėčiausios – nuo rankos paspaudimo garsiam krepšininkui iki tyrimo, kokias kelnaites dėvi, tarkim, Turkijos rinktinės nariai. Būsimųjų užduočių netikėtumai neišgąsdino tautos išrinktojo?
„Jokio nerimo nejuntu, esu nusiteikęs optimistiškai. Į prognozes nesileidžiu, tačiau tikiu Lietuvos rinktinės sėkme“, – entuziastingai dėstė naujasis reporteris, kurio reportažus galima pamatyti interneto svetainėje viasat.lt/krepsinis.
Onuškietis jau buvo beveik susikrovęs lagaminus kelionei į Vokietiją, kur pastaruoju metu žaidė krepšinį ir šios sporto šakos paslapčių mokė vokiečių vaikus. Tačiau TV6 organizuotas krepšinio reporterio konkursas pakeitė planus. „Liksiu su krepšiniu Lietuvoje, – entuziastingai džiūgavo Audrius. – Manau, kad reporterio konkursas – nepaprastas įvykis mano gyvenime, o Europos krepšinio čempionatas – Lietuvos istorijoje. Nežinia, kada vėl tokia proga galėtų pasitaikyti.“
Neseniai 40-metį atšventęs vyriškis pasakojo, jog krepšinis jo gyvenime atsirado labai anksti. Mokydamasis pradinėse Onuškio aštuonmetės mokyklos klasėse aktyviai žaidė krepšinį. Net turėjo mokytojos patikėtą raktą nuo mokyklos sporto salės, kurioje bet kada su draugais galėdavo susirinkti pažaisti. „Man patiko šis žaidimas, tik traumas dažnokai tekdavo gydytis – vos aukščiau iššokdavau, ir... kojos neatlaikydavo krūvio. Tačiau krepšinio dėl to neapleisdavau – nuolat treniravausi. Šiandien esu registruotas Vokietijos Bundeslygos Bavarijos klubo žaidėjas. Krepšinis man yra viskas“, – dėstė krepšinio asas iš Onuškio.
Stebėdamas krepšinio rungtynes Audrius visuomet analizuodavo žaidimo eigą, trenerių taktiką, tačiau jam būdavo įdomu šį bei tą sužinoti ir apie akiai nematomus dalykus. „Prisimenu, kiek buvo kalbų ir diskusijų, kai mūsų rajone prieš daugelį metų lankėsi legendinė „Žalgirio“ komanda su ryškiausia to meto žvaigžde Arvydu Saboniu. Visas rajonas kurį laiką vien apie tai kalbėjo, nes tai buvo nepaprastas įvykis“, – pasakojo pašnekovas.
Audrius neslepia, kad tapus tautos išrinktuoju ir vykdant jos pavestas užduotis iki soties mėgautis gražiu krepšinio reginiu jam galbūt neteks, tačiau viską atpirks galimybė pabūti šalia rinktinės ir kitų krepšinio garsenybių.
Paklaustas, ar nugalėjęs krepšinio reporterio konkurse, onuškietis nepuoselėja planų įsitvirtinti krepšinio įvykius nušviečiančių žurnalistų stovykloje, A. Miškinis savo svajonių neatskleidė. „Dar anksti apie tai kalbėti. Šiandien kol kas mokausi naujų dalykų, stengiuosi suvokti, ką ir kaip galiu padaryti, kad pateisinčiau tautos man patikėtus darbus. Kas bus vėliau, parodys ateitis“, – sakė jis.
Krepšinis žmones vienija
„Dabar jaučiuosi kaip kiekvienas tikras lietuvis – nekantriai laukiu šio ypatingo įvykio, nes tai pats svarbiausias sporto renginys mūsų šalyje bent jau per pastaruosius du dešimtmečius“, – išdėstė krepšinio žinovas ir komentatorius Saulius Nalivaika, Europos čempionato metu komentuosiantis Lietuvos rinktinės rungtynes per Lietuvos radiją ir rengsiantis apžvalgas nuo liepos 3 dienos LTV eteryje startuosiančioje laidoje „Myliu krepšinį“.
Patirties komentuoti krepšinio varžybas turintis 26-metis prisipažįsta, kad dirbti nušviečiant tokio rango čempionatą jam teks pirmą kartą. Pernai jis lygiai taip pat entuziastingai buvo nusiteikęs pasakodamas apie Pasaulio futbolo čempionatą, kurio rungtynes jam irgi teko komentuoti.
„Tiek futbolas, tiek krepšinis – vienodai mano mėgstamos sporto šakos. Esu sporto gerbėjas. Nuo vaikystės žaidžiau ir iki šiol žaidžiu futbolą, krepšinį ir tenisą. Krepšinis – mūsų lietuviškasis DNR, o futbolas labiau populiaresnis pasaulio mastu. Tačiau mane lygiai taip pat žavi ir kiti mūsų šalies sportininkai, skinantys pergales įvairiose sporto šakose. Tik kaip komentatorius esu „užsivedęs“ dėl futbolo ir krepšinio“, – aiškino Saulius.
Iki šiol per televiziją komentuodavęs krepšinio varžybas, dabar S. Nalivaika turės galimybę tai daryti per radiją. „Radijo komentatoriaus darbas turi savitą specifiką – teks stengtis padaryti taip, kad mano balsą girdintis klausytojas akyse matytų ir vaizdą, kas ir kaip tuo metu vyksta sporto aikštelėje. Nėra taip paprasta taikliai emociškai nupasakoti, kaip įspūdingai į krepšį įkrinta kamuolys, kaip netikėtai nugriūva žaidėjas ar į įvykius aikštelėje reaguoja sirgaliai“, – samprotavo naujas darbo galimybes netrukus išbandysiantis komentatorius.
Saulius įsitikinęs, kad sporto sirgaliams neužtenka vien išgirsti komentarų apie ekrane matomus derinius – įdomu sužinoti ir daugiau. Tačiau tai, kad pagrindinis Europos krepšinio įvykis vyks namuose, žurnalistams nebus didelė paguoda. „Spėju, kad kai krepšininkus ims atakuoti mūsų žiniasklaidos atstovai, rinktinių vadovai stengsis juos kuo labiau apsaugoti nuo per didelio dėmesio. Tokiuose renginiuose ypatingu traukos centru paprastai tampa gerbėjų zonos, įsikuriančios už arenų. Pavyzdžiui, kai Vokietijoje vyko Pasaulio futbolo čempionatas, maždaug pusė milijono gerbėjų rungtynes stebėdavo prie stadiono įkurtoje aistruolių zonoje. Galbūt panašiai bus ir Lietuvoje. Bent jau man tai labai įdomu“, – kalbėjo sporto komentatorius.
Būdamas pačiame krepšinio įvykių sūkuryje krepšinio žinovas teigia nesinaudosiąs proga, kad įgyvendintų kokią nors asmeninę svajonę. „Labai džiaugsiuosi, kad darysiu tai, kas man arčiausiai širdies, ir galėsiu savo akimis iš arti matyti Lietuvos sportininkus. Man tai bus labai malonus įvykis ir svajonės įgyvendinimas“, – pabrėžė Saulius.
Sporto komentatoriui per svarbiausias krepšinio batalijas šalyje kylanti visuotinė psichozė nekelia jokių neigiamų emocijų. „Kad žmonės netelpa savo kailyje, tik parodo, kaip krepšinis žmones suvienija, priverčia sustoti, kad paskui turėtų ką aptarinėti. Juk ne politika ar kriminalų naujienos, o sportas yra lietuvius labiausiai vienijantis dalykas“, – kalbėjo Europos krepšinio čempionatą iš arti stebėsiantis S. Nalivaika.
Serga už valstybę
Birželio 26-ąją TV3 eteryje startavusios Europos krepšinio čempionatui skirtos laidos „Oranžinė manija“ vedėjas ir čempionato himno autorius Marijonas Mikutavičius sako, jog krepšinį žaidė mokyklos laikais, o futbolo kamuolį spardo iki šiol. Jis neslepia, kad futbolas jam patinka labiau nei krepšinis, tačiau, stojęs prie krepšiniui skirtos laidos vedėjo vairo, nemano, jog susidurs su dideliu išbandymu. „Aš neanalizuosiu krepšinio. Juk tam yra žaidimo ekspertai, dokumentiniai kadrai – jie geriausiai pristatys esminius šios antrąja šalies religija tapusios sporto šakos dalykus“, – pabrėžė Marijonas.
M. Mikutavičius atvirauja, kad jo visiškai neerzina visuotinis pamišimas, kylantis dėl krepšinio. „Man gražus tas visuotinis susidomėjimas. Aš taip pat esu tuo susidomėjęs, bet man yra lengviau, nes priklausau tiems, kurie nieko nereikalauja. Kita vertus, būna dar didesnė staigmena, kai rinktinei pavyksta. Krepšinis – viena iš tų retų sričių, kur galime kelti savo nacionalinį pasididžiavimą. Aš žiauriai sergu ne tik už rinktinę, bet ir už visus tuos žmones, kurie organizuoja, stato, kuria, dėlioja, derina. Noriu, kad iš čempionato išvykdami svečiai sakytų, jog puikiai praleido laiką“, – dėstė dainininkas ir laidų vedėjas.
Pasidomėjus, ar nesibaimina sulaukti nedraugiškų krepšinio gerbėjų poelgių už futbolui atvirai reiškiamą simpatiją, kaip neseniai nutiko krepšininkui Arvydui Macijauskui, pašnekovas šyptelėjo: „Aš įsivaizduoju, kad mes gyvename laisvoje šalyje, tad kodėl turėtume bijoti pasakyti tai, kas patinka. Neniekinu nė vienos sporto šakos, bet man futbolas – įdomesnis žaidimas. Juokingiausia, jog pažįstu nemažai krepšininkų, kurie sako, kad futbolą jiems įdomiau žiūrėti nei krepšinį.“
Marijono sukurta daina tapo Europos krepšinio čempionato himnu. Yra įrašyta ir angliška dainos versija „Celebrate Basketball“. Paklaustas, kokios mintys užplūsta girdint šį vis dažniau skambantį kūrinį, Marijonas buvo lakoniškas: „Jaučiuosi gerai. Aš laimingas. Angliškas dainos variantas gal net emocingesnis nei lietuviškas.“