Birželyje galop pajutome tikrąjį vasaros alsavimą. Jau turime daug progų stebėti brandinamą naująjį gamtos derlių. Vos ne kiekviename žingsnyje susidursi su kuo nors nauja.

Miškuose pilna jau gerokai savo skraidymo gebėjimus išlavinusių ir ką tik lizdus palikusių paukščių jauniklių. Štai prieš kelias dienas pamiškės pievelėje per ilgai pasijutęs vienišas ir alkanas triukšmingai tėvų dėmesio reikalavo dar tik su gūžta atsisveikinęs juodojo strazdo palikuonis. Šilų medžių šakose klajoja tėvų maitinami didžiųjų, kuoduotųjų zylių, paprastųjų raudonuodegių jaunikliai, papelkio eglyne nardydami tarp išvartų čirškauja karetaičių jaunoji karta.

Tuo metu pilkųjų musinukių lizduose geriausiu atveju tūno besiplunksnuojantys jaunikliai, o kituose – dar perimi kiaušiniai. Štai viename tokiame lizde vadą sėkmingai augina po patino žūties be antrojo poros nario likusi patelė.
Saulės įkaitinamose aikštelėse, pamiškėse žydi paprastieji čiobreliai.

Skraidantys didžiųjų margųjų genių jaunikliai negrabiai kopinėja medžiuose ir neryžtingai snapais stuksena sausuolių kamienus. Nudžiugino netikėtai rastas žvirblinės pelėdos užimtas uoksas. Jį išdavė netoliese ant eglės šakos cypaujanti patelė. Po genio išskobta dreve šalia sėkmingai išskilusių pelėdos kiaušinių lukštų ant žemės mėtėsi įvairių sudorotų žvirblinių paukščių plunksnos. Ne ką mažiau grobio liekanų aptikta ir po netoliese augančiu medžiu. Apsilankius pakartotinai eglučių tankmėje sirpavo uoksą palikę pelėdžiukai. Tuo metu suaugęs paukštis nutūpė ant šakos nešinas ką tik sumedžiotu paukščiu. Naminės pelėdos jaunoji karta, įžengusi į trečiąjį gyvenimo mėnesį, mažai tenutolo nuo gimtojo uokso ir vos sutemus cypimu dar vis primena tėvams esantys išalkę per ilgą dieną.

Gerves vis dažniau sutinkame šiluose. Saulėtomis dienomis ten sparčiai noksta mėlynių uogos, kurios šiems paukščiams – mėgstamas vasaros patiekalas. Jerubių jaunikliai pasiekė strazdo ūgį ir puikiai skraido. Tiesa, jei pernykščius metus dėl susiklosčiusių ypač palankių gamtos sąlygų galėjome pavadinti jų sėkmės metais, tai šiųmetė gamta nepagailėjo sunkių išbandymų. Tuo metu, kada ant žemės sukrautuose jerubių lizduose patelės jau dėjo kiaušinius, užgriuvo nelauktai šalti orai, o gegužės antrąją iškritęs iki dvylikos centimetrų storio sniego sluoksnis trumpam sugrąžino žiemą. Tad kliuvę tokie išbandymai daliai dar neperimų kiaušinių, matyt, turėjo lemtingų pasekmių. Tad dabar kai kurie paukščiai stebimi visai be jauniklių, o tik trijose sutiktose vadose tebuvo nuo vieno iki penkių jerubiukų. Vadų neturėjo ir dvi pelkėje stebėtos tetervos.

Elniukai dydžiu jau pranoko stirnas

Auga naujoji žvėrių karta. Ankstyvesni elnių jaunikliai, sparčiai augdami, dydžiu jau pranoko stirnas. O štai prieš keletą dienų stebėtas pilkojo kiškio jauniklis siekė keliolikos centimetrų ilgį.

Šiluose šiuo metu briedžių beveik neaptiksime. Nebent tai praeinantys žvėrys. Dabar jie tapo tikrais pelkių gyvūnais, kur, maitindamiesi sultinga šlapynių augmenija bei ilsėdamiesi, praleidžia didesnę laiko dalį.

Girioje liuoksi gerokai ūgtelėję miškinių kiaunių jaunikliai.

Pats žydėjimo metas

Gamtoje dabar pats žydėjimo metas. Paskutinėmis mėnesio dienomis kvapnų aromatą paskleidė ir vabzdžių spiečius priviliojo ankstyvieji mažalapių liepų žiedai.

Saulės įkaitinamose aikštelėse, pamiškėse žydi paprastieji čiobreliai. Greta, išskleidę baltų žiedynų skėčius vabzdžius vilioja šiliniai saliavai, saulėkaitoje boluoja stačiosios gubojos vainiklapiai. Smėlynuose mėlynai žydi kalninės austėjos, puošniai raudonuoja šilinių gvazdikų žiedai, pakelėse siūruoja žydinčios dirvinės buožainės, paprastosios šilingės bei siauralapiai gauromečiai. Pušyne ant blyškai geltonų stiebų palei samanų paviršių neišraiškingus žiedus iškėlė pusiau parazitiniai augalai miškinės gluosvės.
Šilų medžių šakose klajoja tėvų maitinami didžiųjų, kuoduotųjų zylių, paprastųjų raudonuodegių jaunikliai.

Dabar ypač margaspalvės pievos. Nepasižyminčių įspūdingais žiedais įvairiarūšių varpinių augalų fone iškeltos ant aukštų stiebų supasi vaistinių valerijonų žiedų puokštės, raudonuoja pieviniai snapučiai, vaistinės kraujalakės, baltai žydi pievinės kraujažolės. Pievose, pelkėse, miškuose šiemet ypač gausios raudonosios, baltijinės, dėmėtosios, aukštosios gegūnės. Šie saugomi augalai ryškiaspalviais žiedynais dėmesį į save atkreipia iš tolo.

Suklestėjus pievų augmenijai ėmė skraidyti ir reti drugiai didieji auksinukai bei kraujalakiniai melsviai. Pasirinkę tik tam tikrų rūšių augalus, svarbius lervų mitybai, drugiai ir deda kiaušinėlius.

Šimtamečiame miške tręštančiame pušies virtuolyje gamtininkai aptiko ir retą iki šiol rezervate nerastą aštuoniataškį auksavabalį. Šie vabalai anksčiau rasti tik netoli rezervato.

Jau prieš kelias savaites išdygo pirmosios voveraitės. Deja, šių grybų gausa pasigirti negalima. Samanų paviršiuje pasirodę geltoni vaisiakūniai taip ir nepasiekė įspūdingesnio dydžio ir sunyko mažai kur pastebėti.