Jurbarko rajone ir kituose žemupio kraštuose laivų netrūksta, bet Nemuno aukštupyje esančios savivaldybės skundžiasi, kad prieplaukose didesniems laivams trukdo švartuotis upės seklumos.
Ypač stebina Kaunas, įsikūręs tarp dviejų didžiausių šalyje upių, nes iš jo į Kulautuvą plukdo tik vienas pramoginis laivas. Jachtos, kateriai ir kiti laivai vandenis skrodžia tik Kauno mariose.
Jurbarke tuoj bus ankšta
Vieni aktyviausiai puoselėjančių upių laivybą yra jurbarkiečiai. Čia miesto prieplaukoje nuolat laikomi 6 laivai.
„Netolimoje ateityje nedidelė prieplauka gali nesutalpinti visų norinčių čia laikyti laivų, – mano upeivis Algimantas Lužas. – Manau, kad laivyba vis labiau populiarės. Su partneriais jau statome didesnį – 60 vietų – laivą.“
Dabar 30 vietų laivą turintis A.Lužas norinčiuosius juo plukdo į Nidą ir atgal. Suaugusiam žmogui bilietas į vieną pusę kainuoja 100 Lt, vaikams – per pusę pigiau, o už darželinukus visai mokėti nereikia.
„Klientų netrūksta, – teigė A.Lužas. – Tik mažiau kaip 25 žmones plukdyti neapsimoka dėl brangių degalų, o daugiau nei 30 nesutalpinu. Poreikis tikrai didelis, teiraujasi ir daug plaukti į Nidą norinčių užsieniečių, bet jų turistinės grupės pernelyg didelės – nuo 40 žmonių. Todėl ir nusprendėme statyti didesnį laivą.“
Kauniečiai verslininkai pernai rengė reguliarius reisus į Nidą su atnaujintu sovietmečiu buvusiu populiariu greitaeigiu laivu „Raketa“, bet šiemet jų atsisakė. A.Lužas mano, kad nuo Jurbarko į Kuršių marias kelionė yra patrauklesnė dėl mažesnio atstumo.
Kitas jurbarkietis Osvaldas Kasputis lėtaeigiu 10 vietų laivu plukdo žmones po Jurbarko apylinkes. „Gerai, kad Nemune yra mažų prieplaukų, nes galime nuplaukti ir sustoti prie Panemunio pilių. Manau, ateityje pramoginė laivyba Nemune sėkmingai plėsis“, – kalbėjo O.Kasputis.
Karaliauja seklumos
Stacionarių ir mobilių prieplaukų tinklas Nemune tęsiasi iki Druskininkų. Tačiau aukščiau Kauno marių daugiau plaukioja tik baidarės arba labai maži laiveliai.
„Nežinia, kiek dar galės dirbti netgi nedidelis keltas, perplukdantis žmones į kitą Nemuno krantą, – teigė Birštono turizmo informacijos centro direktorė Henrieta Miliauskienė. – Vis tenka keisti jo plaukimo vietą, nes sąnašų įvairiose vietose vis daugėja. Turime tik vieną nuo seno plaukiojantį didelį laivą „Vytenis“.
Juo reikia atidžiai laviruoti dėl gausybės sąnašų. Šį pavasarį laivas su krikštynas šventusiais žmonėms įstrigo seklumoje. Buvo sulaužytas vairo mechanizmas, jį teko remontuoti viduryje upės, todėl iškyla truko dviem valandomis ilgiau nei buvo planuota.
Nemuno seklumos neleidžia plėtoti laivybos ir Alytuje.
„Dėl susiformavusių seklumų ir nevalomos vagos į mūsų prieplauką atplaukia tik plaustai ir baidarės, – pasakojo Alytaus turizmo informacijos centro direktorė Lena Valentaitė-Gudzinevičienė. – Vis dėlto rankų nenuleidžiame, sudarėme maršrutą plukdyti turistus po Nemuną vikingų tipo laivu, kuriam nereikia didelio gylio. Mūsų apylinkėse labai gražios vietos, daug piliakalnių.“
Vagai valyti lėšų nėra
Nemuno vagą prižiūri Vidaus vandens kelių direkcija. Jos gamybos direktorius Mindaugas Šimkūnas sakė, kad aukštupio vagą gali valyti tik mažesnės žemsiurbės.
Anksčiau Susisiekimo ministerija turėjo planų jas nupirkti, bet jie ir liko neįgyvendinti. Maža to, sunkmečiu stipriai apkarpytas finansavimas ir ruožo Kaunas–Klaipėda vagos valymui. Laivyba ja turi būti užtikrinta dėl to, kad tai europinės reikšmės vandens kelias, kurio numeris E-41.
„Sunkmečiu vagos valymo darbams lėšos buvo sumažintos nuo 10 mln. iki 4 mln. litų, todėl nuolat užtikrinti laivybos Nemune jau negalime“, – teigė M.Šimkūnas.
Nuo Kauno iki Jurbarko būtina išsaugoti 1,2 m vagos gylį, nuo Jurbarko iki upės žiočių – 1,5 m, o nuo žiočių iki Klaipėdos – 2 m.
„Pernai didesni laivai upe plaukioti galėjo tik dėl gausaus lietaus, o įprastomis, sausesnėmis vasaromis Nemuno vaga vietomis nusenka iki 70 cm“, – aiškino M.Šimkūnas.
Didmiesčiai lėtai gręžiasi į upes
„O kur jūsų pramoginiai ir krovininiai laivai? Juk Kaunas yra unikalioje, vandens pramogoms itin palankioje geografinėje vietoje. Mačiau miestų prie mažesnių upių, kuriose knibžda laivai, o jus turite net dvi, bet jos tuščios“, – stebėjosi iš Anglijos atvykęs turistas.
Miesto valdžia jau seniai kalba, kad reikėtų gaivinti upes, bet kol kas tai lieka tik kalbomis.
Tiesa, šiemet valdžia tvirtai žada, kad Nemuno saloje šalia „Žalgirio“ sporto arenos bus įrengta prieplauka pramoginei laivybai.
Kauno rajone yra keturios kilnojamos prieplaukos: Vilkijoje, Kulautuvoje, Zapyškyje ir Raudondvaryje. Bet šiuo metu vandens pramogų Kaune ir jo apylinkėse mažai, neliko ir „Raketos“, kuri pernai plukdė į Nidą. Tačiau sekmadieniais į Kulautuvą ir atgal sėkmingai kursuoja verslininkams išnuomotas Vidaus vandens kelių direkcijos laivas „Tolstojus“.
Prie kitų šalies upių įsikūrusiuose miestuose laivyba dar menkesnė – juose sustoja tik plaukiantys baidarėmis poilsiautojai.
Vilniuje Nerimi ne pirmi metai plaukioja vienas didelis laivas ir laivelis. Savivaldybė tikisi pagyvinti laivybą už 100 tūkst. Lt įsigijusi iš kauniečių mobilią prieplauką. Kaunui ji tapo nereikalinga panaikinus maršrutą į Nidą. Planuojama, kad Vilniaus prieplaukoje galės ne tik švartuotis laivai, bet ir bus įrengtas turizmo informacijos centro padalinys, vyks įvairūs renginiai.
