Kaip žinoma, Seimas priėmimo stadijoje pritarė dviems, dalies Seimo narių nuomone, tarpusavyje prieštaraujantiems straipsniams, kurių vienas kalba, jog dėl sukurtų embrionų likimo sprendžia pora, o kitas – kad vienu metu gali būti sukurta tik tiek embrionų, kiek jų galima perkelti į moters gimdą arba kiaušintakius, bet jų skaičius negali viršyti trijų.
Kai kurių parlamentarų teigimu, minėtasis teisės akto projekto straipsnis embrionų šaldymą iš esmės draudžia, o ankstesnis – leidžia.
„Kaip Seimas apsisprendė, aš nenoriu eiti į diskusijas, bet čia yra prieštaravimas ir mes turime nuspręsti. Esant prieštaravimui grąžinti komitetui svarstymo stadijai, o komitetas grąžins Seimui. Ir viskas išsispręs“, - kalbėjo konservatorė Vida Marija Čigriejienė, kuri pritaria liberalesniam įstatymo variantui, leidžiančiam šaldyti embrionus.
„Mano galva, čia nereikia jokio konflikto. Išties, susidariusią koliziją (o gal ir neprieštarauja tie straipsniai), bet tai gali nuspręsti tik komitetas gerai išnagrinėjęs su patarėjais konsultantais ir iš vienos, ir iš kitos pusės“, - pritarė ir liberalcentristas Vytautas Bogušis.
DELFI primena, kad iš viso buvo paruošti du teisės akto variantai – konservatyvusis ir liberalusis. Vienu jų leistas embrionų šaldymas, kitų – draudžiamas, mat laikomasi katalikiškos nuostatos, esą gyvybė prasideda nuo ląstelių apvaisinimo.
Teisės aktų pateikimo metu parlamentarai pritarė abiems įstatymo variantams, bet Seimo Sveikatos reikalų komitete buvo suformuluotas kompromisinis įstatymo projektas. Pagrindu liko konservatyvusis, tačiau liberalios pataisos jį pavertė labai artimu liberaliajam įstatymo projekto variantui, kadangi atsirado nuostatos leisti iki 10 embrionų užšaldyti penkeriems metams bei nustatyti apmokėjimo tvarką už šias paslaugas. Buvo nepritarta tik lytinių ląstelių donorystei – tai reiškia, kad apvaisinant galima naudoti tik sutuoktinio arba sugyventinio lytines ląsteles.
Kompromisiniame įstatymo projekte palikta daug erdvės pačios šeimos apsisprendimo laisvei. Pavyzdžiui, religingos šeimos galėtų į gimdą įsodinti visus embrionus, o norinčios pasinaudoti naujausia mokslo pažanga turėtų galimybę dalį embrionų užšaldyti.
Tačiau teisės akto priėmimo stadijoje vėl buvo pateikta naujų pataisų dėl embrionų šaldymo draudimo ir joms buvo pritarta. Todėl išėjo, kad vienas įstatymo projekto straipsnis leidžia šaldyti embrionus, kitas – draudžia, nors nustato, kad tam tikrais atvejais šaldymas būtų įmanomas.
Lietuvoje oficialaus nevaisingumo registro nėra. Remiantis Statistikos departamento duomenimis, vaikų neturi daugiau nei 55 tūkst. vaisingo amžiaus (18-49 metų) šeimų, tuo metu epidemiologiniais skaičiavimais, Lietuvoje yra apie 50 tūkst. nevaisingų šeimų, ir kasmet jų padaugėja po 2 tūkst.
