„Šiuo metu nėra sugalvota, kaip šalims pasitraukti iš euro zonos, nors šis scenarijus susiklosčius tokioms aplinkybėms greičiausiai neišvengiamas“, - sekmadienį Vienoje per diskusiją, skirtą temai, ar liberaliajai demokratijai Europoje iškilo grėsmė, sakė aštuoniasdešimtmetis turtuolis.
„Esame ant ekonominės griūties slenksčio, kuri, tarkime, prasidės Graikijoje, tačiau gali greitai išplisti. Finansų sistema vis dar itin pažeidžiama“, - sakė G. Sorosas.
Nuogąstavimai, esą Graikijos parlamentarams nepavyks priimti naujų taupymo priemonių, būtinų norint gauti daugiau pinigų šalies ekonomikos gelbėjimui, persidavė pasaulinėms rinkoms ir euro santykį su Šveicarijos franku praeitą savaitę nusmukdė iki rekordinių žemumų. Graikija – viena iš trijų euro zonos valstybių, priverstų prašyti finansinės pagalbos iš užsienio.
„Manau, kad dauguma mūsų iš tikrųjų pritaria, jog krizės Europoje epicentre – euras. Tai tokia finansinė krizė, kuri iš tikrųjų vis gilėja. Ji numatoma. Dauguma žmonių puikiai tai supranta. Ir ji vis dar gilėja. Valdžios pareigūnai tiesą sakant veikia ne ką kitą, o tiesiog perka laiką. O laikas kol kas ne jų pusėje“, - sakė investuotojas.
Euras kaip bendra atsiskaitymo valiuta buvo sukurtas 1999 metais, prie šios idėjos prisidėjo 11 Europos Sąjungos valstybių narių – Vokietija, Prancūzija, Italija, Belgija, Nyderlandai, Liuksemburgas, Suomija, Austrija, Portugalija, Ispanija ir Airija. Graikija buvo 12-oji šalis, prisijungusi prie bendros euro zonos 2001 metais. Jauniausia euro zonos valstybė – Estija, kurioje ši valiuta įvesta tik praėjusį sausį.
