Dokumentiniuose filmuose turėsime progą susipažinti su įdomia tautine bendruomene ir neįprastu amatu. Leonido Glušajevo filmas „Murzų ainiai Lietuvos žemėje“ – galimybė sužinoti tiesą, o ne legendas, apie vieną seniausių - Lietuvos totorių bendruomenę. Režisierė ir antropologė Zeynep Devrim Gürsel savo filme „Ateitis kavos tirščiuose“ pasakoja apie neatsiejamą turkų kultūros dalį – kavos gėrimą ir būrimą iš kavos tirščių.
Vaidybiniai filmai patenkins tuos, kurie domisi šiuolaikinės Turkijos problemomis bei nukels į istorinius galingosios Osmanų imperijos laikus.
Turkų kilmės vokiečių režisieriaus Fatih Akino lietuvių žiūrovams pristatinėti nebereikia. Jo filme „Rojaus pakrašty“ visi herojai prarasdami artimuosius ir dalelę savęs atranda naują šalį. Tuo pačiu pasakojama apie įtampą tarp Turkijos ir Vokietijos, apie prarają tarp vokiečių bei turkų kartų.
Austrų režisierės Feo Aladag filmą „Kai mes išeiname“ buvo galima pamatyti šių metų „Kino pavasario“ programoje, tad suteikiama dar viena proga pažiūrėti filmą nemokamai. Pasakojama apie jaunos turkės Umai gyvenimą, kuri dėl nenusisekusios santuokos bando ieškoti prieglobsčio pas savo šeimą Berlyne.
Mahmuto Fazilo Coskuno pirmasis pilnametražis filmas „Ne tas rožančius“ buvo apdovanotas „Tigru“ Roterdamo tarptautiniame kino festivalyje geriausio filmo kategorijoje. Jaunas ir nedrąsus muedzinas Musa atvyksta dirbti į Stambulą. Miestas jam per didelis ir per svetimas, tad vyras neranda vietos ir gyvena tylų bei kuklų gyvenimą, kol nesutinka seselės Klaros.
Dainininko, režisieriaus ir prodiuserio Mahsuno Kirmiligülo „Baltas angelas“ – tai filmas apie tėvų ir vaikų santykius skirtinguose Turkijos regionuose, apie įsisenėjusias šeimos tradicijas ir paprastą žmogiškumą.
Prancūzų režisieriaus Jacques‘o Deschamps‘o istorinė drama „Išsiskyrimai. Klausykis fleitos“ nukelia į 1798 metus ir pasakoja apie buvusio Osmanų imperijos pašos Nuri Dede Efendi ir jo draugų prancūzų pastangas užkirsti kelią gresiančiam karui.
