Apima silpnumas
„Anemija – tai raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų) sumažėjimas kraujyje, – teigia Respublikinės Panevėžio ligoninės gydytoja hematologė Jūratė Daubarienė. – Pagrindinė raudonųjų kraujo kūnelių funkcija – pernešti deguonį. Kai jų mažiau, sumažėja ir deguonies perdavimas visam organizmui. Dėl to kenčia smegenys, širdis, raumenys. Oda, gleivinės pasidaro blyškios, tankiai plaka širdis, nes ji turi kelis kartus dažniau pervaryti kraują per organizmą nei tuomet, kai eritrocitų kiekis normalus. Kai deguonies trūksta raumenims, pacientui būna silpna, jis greitai pavargsta, o kai deguonies trūkumą pajaučia smegenys, greičiau apima mieguistumas, apatija. Kenčia ir virškinimo organai, sumažėja apetitas, moterims suretėja mėnesinės.“
Eritrocitų kraujyje pamažėja dėl įvairių priežasčių: vaikams – dažniausiai dėl netinkamos mitybos, infekcinių ligų, žarnyno kirmėlių (spalinukių, askaridžių), moterims – dėl ginekologinių ligų, gausių ciklinių nukraujavimų, nėštumo, kūdikio maitinimo krūtimi, vyrams – dėl onkologinių ligų, kraujavimo iš virškinimo trakto sergant opalige. Negydoma anemija gali baigtis mirtimi.
Slapta ligos forma
Geležies stokos mažakraujystė diagnozuojama nesunkiai: ją parodo bendrasis kraujo tyrimas.
„Tačiau yra ir slapta mažakraujystė – kai liga dar tik vystosi, yra polinkis į ją, nors jau tuomet pasireiškia silpnumas, nuovargis, mieguistumas, pradeda atsirasti apetito, mėnesinių sutrikimai. Bendras kraujo tyrimas slaptos mažakraujystės nerodo. Būtina padaryti feritino tyrimą, kuris atskleidžia organizmo geležies atsargų kiekį, – aiškina hematologė. – Jei esant slaptai mažakraujystei nekeičiama mityba ar nepašalinama kraujo netekimo priežastis, tai slaptoji ligos forma vystosi į tikrąją mažakraujystę.“
Slaptoji mažakraujystė – tai tam tikra riba, kai dar galima pasveikti ir be vaistų, o kai liga jau pažengusi toliau, gydytis tenka medikamentais.
Vyrams geležies stokos mažakraujystė nustatoma, jei hemoglobino koncentracija kraujyje būna mažesnė nei 130 g/l, moterims – mažesnė nei 120 g/l. Vaikų hemoglobino koncentracija būna skirtinga pagal amžių. Pasak J. Daubarienės, naujagimio normalus hemoglobinas gali būti 180–200 g/l, o trijų mėnesių normaliai maitinamo, laiku gimusio sveiko kūdikio – nukritęs iki 100 g/l. Paskui pamažu hemoglobinas turi pakilti: vyresnio nei vienų metų vaiko turi būti apie 120 g/l.
Mergaitėms paauglystėje, kai prasideda mėnesinės, hemoglobino kiekis šiek tiek sumažėja, kol organizmas prisitaiko prie netekto kraujo per ciklinį kraujavimą, o berniukams paauglystėje gaminasi daug vyriškų hormonų, stimuliuojančių raudonųjų kraujo kūnelių gamybą, todėl hemoglobino padaugėja.
Vegetarai rizikuoja
„Viena iš pagrindinių anemijos priežasčių – nevisavertė mityba, – tvirtina gydytoja J. Daubarienė. – Susirgti šia liga dažniau rizikuoja vegetarai. Nors ir vegetaras, jei neserga gastritu, o jo mityba visavertė, gali ilgokai išvengti mažakraujystės. Juk geležies yra ir lapinėse daržovėse, juoduosiuose serbentuose, spanguolėse, žemuogėse, tačiau kur kas daugiau mėsoje (veršienoje, liežuvyje, kepenėlėse, vištų šlaunelėse ir kt.) ir ji iš mėsos geriau pasisavinama.
Nustatyta, kad vartojant mėsą kartu su daržovėmis labai pagerėja geležies pasisavinimas ir iš daržovių. Net ir valgančiam geležies turinčių daržovių, vaisių, grūdų, vegetarui būtina kartą per metus išsitirti geležies kiekį kraujyje. Vis dėlto daugumai vegetarų po 5–10 metų atsiranda polinkis į geležies stoką ir vystosi mažakraujystė.“
Mėsoje yra ne tik geležies, bet ir vitamino B12, kurio reikia eritrocitų ir hemoglobino gamybai.
Susirgus anemija silpnėja žmogaus imunitetas, todėl dažniau užklumpa ir kitos ligos. Pasak J. Daubarienės, būna taip silpna, kad žmonės neretai pamano, jog serga onkologine liga. Pradėjus gydymą, geležies atsargos pamažu atsistato, o energijos atsiranda dvigubai daugiau.
Gydytojo paskirtų geležies preparatų jokiu būdu negalima gerti kartu su pienu, nes jame esantis kalcis, fosforas slopina geležies pasisavinimą. „Geležies preparatus reikia užsigerti vandeniu arba sultimis. Jokiu būdu negalima ne tik pienu, bet ir arbata, kava, – perspėja gydytoja hematologė. – Šiaip kava didelės įtakos geležies kiekiui organizme neturi. Jei jos gersime po 2–3 puodelius per dieną, geležies nepamažės.“
Kad organizmas nepritrūktų geležies
Geležies yra mėsoje (veršienoje, kepenyse, liežuvyje, jautienoje, vištų šlaunelėse), žuvyje, burokėliuose, pupose, pupelėse, žaliuosiuose žirneliuose, raudongūžiuose kopūstuose, krienuose, petražolėse, dilgėlių, burokų lapuose, grybuose, kiaušinių tryniuose, avižiniuose dribsniuose, džiovintuose vaisiuose, riešutuose, spanguolėse, juoduosiuose serbentuose, slyvose, granatuose, žemuogėse, vynuogėse, morkose, pomidoruose. Šiek tiek geležies yra hematogene ir net juodajame šokolade.
Mažakraujystės išvengti padės ir vitamino B12, folio rūgšties pakankamas kiekis organizme. Vitamino B12 yra galvijų kepenyse, inkstuose, raumenyse, kiaušiniuose, žuvyse, aguročiuose, citrinose. Folio rūgšties – špinatuose, žiediniuose kopūstuose, salotose.
