„Aš manau, kad minimalios mėnesinės algos diferencijavimas būtų prasmingas tik pagal vieną kriterijų – darbuotojo amžių. Tokiu atveju tuo nebūtų galima piktnaudžiauti. Kai diferenciacija vykdoma pagal šakas arba regionus, galima mėginti apeiti tokį reguliavimą. Jauniems, pirmą kartą ekonomikoje pasirodantiems žmonėms, dažnai sunku įsikabinti. O neįsikabinę yra pažeidžiami emigracijos ir yra ta kategorija žmonių, kurie iš beviltiškumo palieka šalį“, – antradienį žurnalistams sakė G. Nausėda.
Jo nuomone, nebūtina mažinti minimalios algos jaunimui, tiesiog keliant minimalų darbo užmokestį, šiai gyventojų grupei jį palikti nekeistą. Tai gali būti daroma jau nuo kitų metų apsisprendžiant dėl minimalios algos augimo.
Ekonomistas nesiėmė vertinti, iki kokio amžiaus jaunimui reikėtų taikyti mažesnę minimalią algą.
Mažesnė minimali alga – tik pasiekus 65-erių ribą
Jo nuomone, apie mažesnę minimalią algą priešpensinio amžiaus žmonėms galima būtų kalbėti tik tada, kai Lietuvoje bus pasiektas 65-erių metų priešpensinis amžius.
„Aš sakyčiau, kad minimalios algos diferencijavimas iš priešingos pusės – vyresnio amžiaus žmonėms – teoriškai pagerintų jų šansus konkuruoti rinkoje, ypatingai su vidutinio amžiaus žmonėmis. Šiandien apie tai dar kol kas anksti kalbėti, kadangi pensinį amžių esame numatę ilginti labai laipsniškai – po du-keturis mėnesius keliolika metų. Daugiau prasmės apie tai kalbėti būtų tada, kai pasieksime nustatytą 65 m. ribą“, - po tradicinės makroekonomikos apžvalgos pristatymo kalbėjo G. Nausėda.
Jis prognozuoja, kad jau artimiausių metų darbo rinkos tendencijos lems didėjantį ne tik jaunesnio amžiaus, bet ir pagyvenusių darbuotojų poreikį. Be to, keičiantis ekonomikai, vyresni žmonės turi daugiau galimybių darbo rinkoje.
„Pastaraisiais dešimtmečiais įvykus ryškiam ekonomikos struktūros persiorientavimui nuo gamybinės, apdirbamosios pramonės į paslaugų ekonomiką, didesnio nei pensinio amžiaus žmonių perspektyvos darbo rinkoje tapo kur kas geresnės, nes tos savybės, kurios yra minusas dirbant visiškai fizinį darbą, tampa privalumu dirbant intelektualų darbą“, – sakė G. Nausėda.
Šiuo metu Lietuvoje moterys į pensiją išeina 60 m., o vyrai – 62,5 metų.
Ekonomistas mano, kad pensinio amžiaus ilginimas Lietuvoje yra būtinas, tačiau ne panacėja.
„Pagrindine problema išlieka, kaip sukurti patrauklias sąlygas žmonėms pasirinkti – dirbti trumpiau, ilgiau ar lygiai tiek, kiek nustato pensinis amžius“, – sakė jis.
Anot G. Nausėdos, minimalios algos didinimui valdžia pernelyg nesipriešina, tik nori jį nukelti kiek galima arčiau Seimo rinkimų.
Šiuo metu minimalus atlyginimas Lietuvoje yra 800 Lt prieš mokesčius arba apie 680 Lt po jų.
Profsąjungos minimalų atlyginimą siūlo didinti bent iki 1 tūkst. Lt.
Sparčiau augs ekonomika ir atlyginimai
SEB banko analitikai pagerino šalies ekonomikos augimo prognozę. Jie mano, kad šiemet bendrasis vidaus produktas augs ne 4 proc., bet 6,5 proc., 2012 m. - ne 4,5 proc., bet 5,5 proc., o 2013 m. – apie 5 proc.
Taip pat 2 proc. punktais iki 5,5 proc. pagerinta šių metų vidutinio darbo užmokesčio augimo prognozė.
Numatoma, kad kitąmet atlyginimai Lietuvoje augs 6,5 proc., 2013 m. – apie 7 proc.
Tiesa, vis dar prognozuojama, kad nedarbas Lietuvoje šiemet liks 15 proc., kitąmet – 13 proc., o 2013 m. bus 10 proc.
