Manoma, kad 1852 metais nuo dėl rytinio pykinimo mirė Charlotte Brontë, o daugeliui šiuolaikinių moterų pykinimas nėštumo pradžioje būna toks stiprus, kad normalus gyvenimas tampa neįmanomas.
Kasmet D. Britanijoje dėl stipraus pykinimo, kurį sukelia nėštumas, į ligoninę kasmet paguldoma apie 25 tūkst. moterų – prieš 20 metų šis skaičius buvo tris kartus mažesnis. Ir nors pykinimas bei vėmimas nėštumo pradžioje yra normalus reiškinys (yra ir gausybė tai aiškinančių skirtingų teorijų), dėl vėmimo moteris gali netekti daug skysčių, ligoninėje joms gali būti lašinami skysčiai ir mitybinės medžiagos – tokia būklė yra vadinama hyperemesis gravidarum
Vaistų nuo stipraus rytinio pykinimo yra ir jie dažniausiai vertinami kaip saugūs, tačiau britų daktarai vengia juos skirti. Šio vengimo kaltininkas – senas vaistas nuo pykinimo talidomidas, kurį vartojusioms moterims šeštame praėjusio amžiaus dešimtmetyje dažnai gimdavo vaikai su trumpesnėmis galūnėmis ar apskritai be jų. Dabartiniai gydytojai yra linkę rinktis „mažiau rizikingą“ kelią ir apskritai neskiria moterims reikalingo gydymo.
„Ši būklė yra nepakankamai rimtai vertinama ir nepakankamai ištyrinėta“, - sakė buvęs šeimos gydytojas Dr Rogeris Gadsby, dabar Warwick universitete (D. Britanija) einantis profesoriaus pareigas. Jo apžvalginis straipsnis šia tema buvo publikuotas leidinyje „The Obstetrician & Gynaecologist“.
„Ankstyvas gydymas galėtų būti efektyvus sunkių simptomų prevencijos būdas, kurs taip pat sumažintų stacionarizavimo atvejų skaičių. Šiuo metu moterys turi patekti į ligoninę kad joms būtų skirti vaistai. Tik tuomet jų būklę pradedama vertinti rimtai“, - sakė R. Gadsby.
Kai simptomai yra santykinai silpni, o tokie jie nėštumo pradžioje būna daugumai moterų, esama šiek tiek duomenų, kad gali būti naudingi tokie tradiciniai gydymo būdai, kaip imbiero vartojimas.
Prireikus skirti vaistų nėščiai moteriai, nejučiomis vis dar prisimenamas talidomidas.
„Aš būčiau linkęs nėštumo metu apskritai vaistų neskirti. Visais, išskyrus pačius kraštutinius, atvejais, kuomet rizikuojama motinos ir vaisiaus sveikata bei gyvybe, aš rekomenduočiau pakentėti. Kai labai delikačiai suformulavus sakinį primenate moteriai, kad ji nešioja vaiką, gana dažnai ji pati priima informuotą sprendimą nieko nevartoti“, - Šeimos gydytojų asociacijos tarybos pirmininkas D. Britanijoje Dr. Peteris Swinyardas.
Nėra tokio vaisto, kuris būtų neabejotinai saugus, o gairės gydytojams rekomenduoja nėščiosioms vaistus skirti tik tais atvejais, kai numanoma nauda motinai yra didesnė nei grėsmė kūdikiui. Dr. R. Gadsby sutinka, kad pykinimas ir vėmimas retai paveikia negimusio kūdikio raidą.
„Grėsmė kūdikiui kyla tik tuomet, kai grėsmė kyla ir motinos gyvybei“, - sakė gydytojas.
Bet ką daryti, jei pykina taip stipriai, jog net negalite pasirūpinti kitais savo vaikais? Arba jei esate priversta neiti į darbą? Dr. R. Gadsby tvirtina, kad tokioje padėtyje atsidūrusioms moterims reikia daugiau pagalbos. Jo apžvalginiame straipsnyje nurodoma, kad vėmimas ir pykinimas kamuoja beveik trečdalį nėščių moterų, o kai kurių tyrimų duomenimis, sunkiausia hyperemesis gravidarum forma išsivysto vienai iš 200 moterų.
Jo tyrimas taip pat parodė, kad būklė gali neigiamai paveikti moters gyvenimo kokybę, sukelti depresiją ir sunkumus santykiuose su partneriu. „Kai kurios moterys jaučiasi taip prastai, kad jos nebenori daugiau pastoti ir svarsto galimybę ateityje nutraukti vėlesnius galimus nėštumus“, - rašo R. Gadsby.
Karališkojo akušerijos koledžo (D. Britanija) ugdymo ir tyrimų vadovė Sue Macdonald sutinka, kad reikėtų keisti požiūrį į rytinį nėščiųjų pykinimą ir moterų psichologinę savijautą nėštumo metu.
„Labai lengva nėštumo pykinimą vertinti kaip normalią būklę“, - sakė S. Macdonald. Tačiau ji įspėja, kad visuotinai taikomas gydymas vaistais nebūtinai yra pats geriausias sprendimas: „Apie vaistus galima kalbėti nuo pat pradžių, tačiau tai turėtų būti kraštutinė priemonė. Jei moteris jaus, kad ja gerai rūpinamasi, to gali pakakti, kad ji atsisakytų vaistų vartojimo“.
