Bonsai studijos „Sensei“ įkūrėjas ir festivalio organizatorius Kęstutis Ptakauskas jau ne vieną gražią parodą Japonijos tema padovanojo Dzūkijos sostinei. Tačiau renginys išaugo provincijos marškinėlius ir pakėlė sparnus į šalies sostinę.

Prisiminęs pirmąsias parodas, kada pakviestiems menininkams reikėjo sumokėti, kad jie atvažiuotų, K.Ptakauskas džiaugiasi pasikeitusia situacija. „Visada svajojau, kad gal kada nors, jeigu padarysiu įdomias parodas, menininkai patys norės atvažiuoti. Ir šitas renginys tai parodo. Atvažiuoja apie 50 menininkų iš Japonijos. Ne tik jie patys atvažiuoja, bet ir atveža instrumentus, kurie yra po 2 metrus, o žiūrint į bilieto kainą, tai ji yra dviguba. Man kainuoja tik jų išlaikymas.“

Į Lietuvą atvažiuoja keturi žemynai

Kęstutis Ptakauskas su žmona Loreta
Iš viso į renginį atvyksta menininkai iš keturių žemynų. K.Ptakausko manymu, tai bus didelė reklama ir pačiai Lietuvai, nes čia atvažiuoja tie žmonės, kurie leidžia žurnalus ir pasakoja apie savo veiklą. „Aš manau, kad publikacijos atsiras ir tose šalyse. Dabar matome, kad parodos puslapį jau lanko 58 pasaulio šalys. Tai irgi rodo susidomėjimą. Taip pat renginys yra reklamuojamas Tarptautinės bonsai asociacijos, tai žmonėms įdomu, kas gi čia bus“,- šypsosi bonsai mylėtojas.

K.Ptakauskas pabrėžia, kad ši paroda yra unikali tuo, jog nėra statiška. „Atvažiuoja geriausi meistrai, kurie papasakos, parodys, pademonstruos kaip gimsta viena ar kita meno rūšis. Tad žmonės, norintys užsiimti menais, galės ateiti ir pabandyti, paklausti, dalyvauti užsiėmimuose su menininkais ir pasidaryti sau kokį nors darbelį“.

Viešės garsiausi pasaulio meistrai

K.Ptakauskas džiaugiasi, kad kvietimą dalyvauti parodoje mielai priėmė labai stiprūs ir gerai pasaulyje žinomi bonsai meistrai. Tai vienas geriausių Europos bonsai meistrų Mauro Stenberger, meistrai iš Korėjos, Pietų Afrikos, Meksikos, Brazilijos.

„Žmonės, kurie domisi bonsai menu ar japoniškais sodais, galės pasiklausyti tikrai įdomių paskaitų ir pamatyti, kai reikia teisingai formuoti medžius. Nes dabar daugelis turi sodus, augina medžius, bet nežino, kaip su jais susitvarkyti. Kiekvieną dieną po keturis meistrus iš kiekvienos šalies demonstruos medžių formavimo technikas ir atsakinės į klausimus. Taip pat norintys galės užsiregistruoti ir padirbėti užsiėmimuose su meistrais bei susiformuoti sau kažkokį medelį“,- pasakojo organizatorius.

Festivalyje viešės vienas geriausių japoniškų sodų landšaftų architektų Shiro Nakane. Jis skaitys paskaitas, tad besidomintiems bus gera proga pasiklausyti ir išgirsti iš paties architekto, kas yra japoniškas sodas bei kaip jis kuriamas.

Parodos lankytojai turės galimybę išgirsti tradicinės japonų muzikos ansamblį „Tokyo Hougaku“ ir garsiausią Japonijoje fleitistą Seizan Sakata bei temperamentingą džiazo atlikėją Keiko Borjeson, jau dovanojusią vieną koncertą Dzūkijos sostinei.

Tragedija nesutrukdė

„Visi žinome, kad Japonijoje įvyko tragedija. Galvojau, kad iš Japonijos į parodą teatvažiuos tik vienas kitas menininkas. Bet būtent jie ir parodė tą savo stiprybę ir ištesėjo savo žodį. Dėl to labai džiaugiuosi. Viena menininkė parašė, kad jos kolekcija per katastrofą žuvo, tačiau ji žadėjo dirbti dieną naktį ir vis tiek atvažiuoti bei atvežti savo darbus. Vėliau paaiškėjo, kad visas pastatas, kuriame buvo jos tapytų kriauklių paroda, sugriuvo, tačiau šios menininkės kolekcija liko nesuniokota. Štai neseniai gavau jos laišką, kur ji rašo, kad jai bus didžiausia garbė dalyvauti šioje parodoje. Tai man buvo tikrai malonus padrąsinimas, suteikiantis energijos ir vilčių, kad galėčiau padaryti renginį taip, kaip buvau suplanavęs“,- festivalio virtuvės duris pravėrė K.Ptakauskas.

Paroda visai šeimai

I-asis Japonijos menų festivalis ir III-oji bonsai ir suiseki paroda Alytuje
Parodos organizatoriaus teigimu, renginio programa sudėliota taip, kad viena renginio dalis būtų įdomi moterims, kita – vyrams, dar kita – vaikams, kad jeigu ateis visa šeima, jie visi rastų ką veikti ir nenuobodžiautų. Ketvirtadienį ir penktadienį ypatingas dėmesys bus skiriamas vaikams, kuriems bus skaitomos paskaitos apie Japoniją, vyks įvairūs konkursai.

Vienas iš jų – piešinių konkursas „Lietuva – Japonija: 20 metų“, kurio metu vaikai pieš, kaip įsivaizduoja šių dviejų šalių draugystę. Geriausi darbai bus apdovanoti prizais, o keli darbai bus padovanoti Japonijos ambasadai.

Jaunuosius parodos lankytojus nudžiugins dar vienas svečias - Andrius Geležauskas, kuris studijavo, o dabar dirba Japonijoje bei skaito paskaitas Japonijos moksleiviams. Vaikai galės pasiklausyti jo paskaitų apie Tekančios Saulės šalį, o norintys ją aplankyti – pasidomėti kelionių galimybėmis.

Parodos lankytojai turės progą ne tik susipažinti su Japonijos keramika, bet ir sudalyvauti indų žiedime, kas labiausiai turėtų nudžiuginti mažuosius. Keramikas Norihiro Takimoto skaitys paskaitą ir demonstruos, kaip gimsta keramikos kūriniai.

Visa puokštė menų

Šeštadienį ir sekmadienį festivalio svečių laukia įdomi kimono demonstracija. Kimono meistrės aprengs šešis modelius, tad norintys turės puikią progą susipažinti su japoniškos mados ištakomis. Bus demonstruojami ne tik moteriški, bet ir vyriški kimono.

Parodoje bus galima dalyvauti arbatos gėrimo ceremonijoje, stebėti elegantiškų Rytų kovos menų demonstraciją, susipažinti su japoniškų veislių šunimis bei išmokti pasidaryti ikebaną. Taip pat pabandyti tušu rašyti japoniškus hieroglifus ir sužinoti, kuo yra ypatingas rytietiškas interjeras. Gurmanų laukia suši demonstracija, o mėgstančių save palepinti SPA malonumais – japoniškas masažas. Suiseki, sumi-e, kakejiku, oki joga ir kiti lietuvio ausiai keistai skambantys žodžiai festivalyje atsivers visiems, kurie tik panorės juos pažinti.

„Manau, kad tai bus labai įdomus renginys. Tokių renginių pasaulyje nėra daug, o Lietuvos žmonėms reikia tiesiog ateiti ir pasižiūrėti“,- pažinti tolimos šalies kultūrą kvietė K.Ptakauskas.

Ketvirtadienį nemokamai aplankyti parodą kviečiami šalies globos namų auklėtiniai.

VI-oji Tarptautinė bonsai ir suiseki paroda bei II-asis Japonijos kultūros festivalis vyks birželio 9-12 d. „Litexpo“ parodų rūmuose.

Dvidešimt diplomatinių santykių atkūrimo metų, dvidešimt pasaulio šalių dalyvių, dvidešimt Japonijos meno šakų. Tokie skaičiai vainikuoja dviejų šalių draugystę ir ištrina geografinius atstumus bei sujungia kultūras.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją