Mažėjant gyventojų, Lietuvą galime pristatyti kaip ramybės oazę

Gyventojų surašymo duomenims atskleidus, kad Lietuvoje beliko vos kiek daugiau nei 3 mln. gyventojų, savo šalį galėtume pristatyti užsienio turistams kaip ramybės ir ekologijos oazę, kurioje galima pailsėti nuo žmonių gausos ir pabūti gamtos prieglobstyje. Tokią idėją, kalbėdama apie Lietuvos patrauklumą turistams, iškėlė Turizmo departamento direktorė Raimonda Balnienė.

Tačiau, jos nuomone, investuoti į įvairiausius ekologijos sertifikatus neverta, nes ekologija pritraukia apie 3-5 proc. turistų, kitiems šis aspektas renkantis atostogų vietą nėra itin svarbus.

„Dabar mąstome, departamente vyksta diskusijos, kaip sužaisti tą ekologinį turizmą arba ekoturizmą – žmonių mažėja, reikia pasigirti. Lietuvoje tik 3 mln. gyventojų beliko, o Olandija 30 proc. mažesnė, bet sutalpina 17 mln. žmonių. Vilnius – vienintelė iš sostinių gruntinį vandenį geria, patį sveikiausią ir taip toliau“, - tarptautiniame kūrybiniame ekonomikos forume „Tigro ūsas“ pasakojo R. Balnienė.

Lietuva pristatoma tradiciškai – per jį ir ją

Kalbėdama forume R. Balnienė pasakojo, kad turizmo sektoriuje šių metų rodikliai yra „fantastiški“: bendras augimas, įvertinus pirmo ketvirčio rezultatus, siekia 39 proc., daugėja atvykusiųjų iš Rusijos, Baltarusijos, Vokietijos, Suomijos, Norvegijos, Ukrainos, Ispanijos, kiek liūdnesnė situacija su Danija bei Prancūzija.

Pasak Turizmo departamento vadovės, turistų srautas iš Prancūzijos nedidėja dėl blogo Lietuvos pasiekiamumo. Jos pasakojimu, dalyvaujant parodoje Lietuvos stendu buvo sužavėtas net prancūzų turizmo ministras, kuris visus savo interviu televizijoms davė Lietuvos stendo fone, tačiau, anot R. Balnienės, „graudu pasakyti, kad neturime ką pasiūlyti, kaip tiems turistams atvykti“.

R. Balnienė teigia, kad Lietuvai Rusija yra viena svarbiausių turistų pritraukimo rinkų, tad su šia šalimi dirbti reikia ypač daug. „Rusija mums svarbi rinka buvo ir bus, Rusijoje labai reikia daug dirbti su Maskva, vien Maskvos užtenka, net ir medicininiam turizmui yra vietos ten. Ir ačiū Dievui, šiemet sako vėl pas juos ten gaisrai prasideda, tai vėl jie į mūsų visus kurortus važiuos“, - juokavo Turizmo departamento vadovė.

R. Balnienės pasakojimu, parodose Lietuva pristatoma per jausmus ir žmones – jį ir ją. Anot Turizmo departamento direktorės, šiuo metu naudojamas šūkis „ Lietuva: pamatyk, pajausk, pamilk“, siūlomas ir dar jausmingesnis variantas „You can smell Lithuania“.

„Išskirtinai pristatome save per žmones, per jaunus trisdešimtmečius. Naudojame tradiciškai – jis ir ji. Visus produktus, visus įvaizdžius pristato tie patys žmonės. Civilizaciją parodome, istoriją parodome ir siūlome atsigaivinti nuo to tempo, susirasti atgaivos oazę. Leidiniuose stengiamės parodyti jūrą, įdėtas gintarėlis ir taip toliau“, - pasakojo R. Balnienė.

Pritraukiant turistus, jos teigimu, kol kas egzistuoja kelios kliūtys: sunkus Lietuvos pasiekiamumas bei jos nežinomumas kitose valstybėse. Anot R. Balnienės, kliūtys pasiekti mūsų šalį kiek mažėja, tačiau šalies žinomumas ne itin didėja. Jos teigimu, prieš penkerius metus atlikti tyrimai liudijo, kad net Vokietijoje Lietuvoje žinomumas tesiekia 30 proc.

Pasak Turizmo departamento vadovės, Lietuvai taip pat trūksta nacionalinio konferencijų biuro, vidutinės klasės viešbučių arba hostelių, labai reikėtų kuo greičiau pabaigti Valdovų rūmus, kurie jau šiuo metu galėtų uždirbti pinigus.

Pinigų įvaizdžiui išleido daug, bet į balą

Viešosios įstaigos „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius Mantas Nocius taip pat pasakojo, kad viena pagrindinių investicijų skatinimo mūsų šalyje kliūčių yra Lietuvos įvaizdis arba jo nebuvimas, nors geraisiais laikais mūsų šalis per metus savo įvaizdžiui formuoti išleisdavo po 30 mln. Lt per metus.

„Dauguma mūsų tikslinės auditorijos atstovų nežino, kad yra tokia Lietuva, arba jei žino, tai žino, kad jinai yra Europos Sąjungos ir NATO narė, didelė dalis žino, kad čia galima naudotis kredito kortelėmis, bet daugiau informacijos jokios nėra ir tikėtis, kad kokiame rimtame investicijų renginyje būtų galima prašyti susitikimo kaip Lietuvos atstovui, nėra prasmės. Na, nebent žmogus bus mandagus, jis išklausys, bet jam bus nelabai įdomu. Taigi norint užkabinti su juo reikia susipažinti kitomis aplinkybėmis“ prie taurelės per priėmimą, o tada susipažinus galima sakyti, kad aš iš Lietuvos ir tada bandyti tą visą dalyką padaryti“, - savo darbo užkulisius pasakojo M. Nocius.

Jo pasakojimu, Lietuva geraisiais laikais savo įvaizdžiui formuoti iš tiesų yra išleidusi nemažai pinigų, tačiau kadangi buvo einama dviem kryptimis, tai konkretus tikslas nepasiektas. Pasak M. Nociaus, beveik tuo pat metu Lietuvoje buvo kuriamas „Drąsios Lietuvos“ įvaizdis ir samdomas tarptautinis konsultantas Wally Ollinsas, kuris savo ruožtu turėjo padėti sukonstruoti ekonominio įvaizdžio kūrimo strategiją. Maža to, dalis išleidžiamų pinigų tiesiog prisidėdavo prie konkrečių ministrų savireklamos.

„Didžioji dalis tų pinigų patekdavo į regioninius, centrinius leidinius, kurie rašė teigiamus straipsnius apie įvairius ministrus, kai kurių ministrų nuotraukos būdavo visą laiką pirmuose puslapiuose, bet tai iš tiesų buvo nekaip panaudoti pinigai“, - svarstė „Investuok Lietuvoje“ vadovas.

Ir nors W. Ollinso pastabos, anot M. Nociaus, buvo labai naudingos, tačiau jos pristatytos „Drąsios Lietuvos“ skandalo įkarštyje, todėl net ir šiandien, pasak jo, kai kurių Vyriausybės pareigūnų reakcija į žodį „įvaizdis“ yra gana neigiama: „Vyriausybės rūmuose kai kurių aukštų pareigūnų reakcija į žodį „įvaizdis“ būdavo fizinė – taip sakant iškirsdavo žodį „įvaizdis“, ir būdavo toks didelis trūkčiojimas“.