Docentas Alfredas Bagdonas – Kauno klinikinės ligoninės pulmonologas – naujienų agentūrai ELTA aiškino, jog pasirinkę šį žalingą įprotį – rūkymą, turi žinoti: tabako rūkymas 10-25 metais sutrumpina gyvenimo trukmę.
- Nes..?
- Tabako rūkymas lemia 85 proc. lėtinės obstrukcinės plaučių ligos (LOPL), 85 proc. plaučių vėžio, 70 proc. viršutinių kvėpavimo takų ir stemplės vėžio, apie 50 proc. širdies ir kraujagyslių ligų, skrandžio opaligės atvejų. Rūkymas skatina cukrinio diabeto komplikacijas, jis iki keturių kartų padidina riziką susirgti plaučių uždegimu. Nuo rūkymo sukeltų ligų Europoje kas 10 sekundžių miršta vienas žmogus.
Tabako rūkymo sukelti pokyčiai tiesiogiai priklauso nuo cigarečių skaičiaus ir rūkymo trukmės. Pypkės rūkymas, beje, nesumažina žalingo tabako poveikio. Deja, tabako aukomis tampa ir nerūkantys suaugusieji bei vaikai, priversti nuolat būti prirūkytoje patalpoje - rūkyti pasyviai.
Atlikus tyrimus nustatyta, jog pasyvus rūkymas atitinka 0,1-2 surūkytas cigaretes per dieną.
- Ką šiandien byloja statistikos duomenys, ar rūkančiųjų Lietuvoje pastaraisiais metais padaugėjo, ar sumažėjo?
- Nesumažėjo. O ypač nerimą kelia tai, jog Lietuvoje nuolat rūko apie 25 proc. moksleivių. Be to, per pastaruosius 5 metus vis daugėja rūkančių jaunų (25-29 metų) moterų, šis rodiklis padidėjo nuo 5 proc. iki 18 proc.
Galima įvairiai aiškinti, kodėl taip yra – gal rūkymo populiarumą ir lemia jaunimo mados, bet tokios „mados“ besivaikantiems irgi būtina žinoti, kad rūkydamas jaunas žmogus save žaloja. Klastingiausia liga, kurios daugeliu atvejų galima išvengti – lėtinė obstrukcinė plaučių liga. Ji vystosi laipsniškai, pradžioje simptomai minimalūs, prie jų rūkantieji savotiškai pripranta ir nekreipia į juos dėmesio. Tik ligai toliau pažengus ir atsiradus dusuliui ieškoma pagalbos.
Tabako rūkymas pirmiausiai kaip tik ir pažeidžia kvėpavimo sistemą. Rūkaliai vidutiniškai 20 kartų dažniau serga plaučių vėžiu, o tarp susirgusiųjų LOPL – 80-90 procentų rūkančiųjų. Todėl rūkantiems ar žalingoje dulkėtoje aplinkoje ilgai būnantiems asmenims reikėtų atsakyti į keletą klausimų, kurie padės įtarti LOPL. Toks testas labai naudingas kiekvienam, nors jis ir mano esąs sveikas. Taigi atsakykite į šiuos klausimus:
Ar dažnai daugelį dienų kosite? Ar dažnai skrepliuojate? Ar sunkiau kvėpuojate, palyginti su jūsų bendraamžiais? Ar rūkote arba esate rūkęs (rūkiusi)? Ar jūsų darbovietėje ar gyvenamojoje vietoje yra kenksmingų dulkių bei cheminių medžiagų? Ar jums jau daugiau nei 40 metų?
Jeigu iš tų šešių klausimų į tris ar daugiau atsakote taip, tuomet reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją ir atlikti kvėpavimo funkcijos įvertinimą – spirometrijos tyrimą. Nesigydant bei toliau rūkant liga progresuoja: trūksta oro, sumažėja fizinis pajėgumas, žmogaus organizmas vis blogiau aprūpinamas deguonimi, iš organizmo nepasišalina anglies dvideginis. Kuo tai gali baigtis, aišku...
- Tarkime, rūkantysis, sužinojęs, kad serga, ryžtingai nusprendžia mesti rūkyti. Ar tai padės jam pasveikti?
- Žalingo, ligą sukėlusio veiksnio pašalinimas – būtina sėkmingo gydymo sąlyga. Nors nustojus rūkyti kvėpavimo funkcijos rodikliai negrįžta į normos ribas, bet pavyksta sumažinti ligos progresavimo tempą, sumažėja ligos paūmėjimų, pagerėja vaistų poveikis.
- Kai kuriose neprastai išsivysčiusios ekonomikos šalyse rūkantieji moka didesnius sveikatos draudimo mokesčius, gal tai žmogui tampa lyg savotiška dviguba bausmė: ir sveikatą susigadini, ir dar privalai iš kišenės daugiau pakloti pinigų už priežiūrą bei gydymą?
- Lietuvos gydytojų bendruomenėje irgi vis dažniau svarstoma, ar sergantis LOPL bei toliau neatsisakantis rūkymo – savanoriškai save žalojantis pilietis – turi teisę pretenduoti į brangų, valstybės kompensuojamą ambulatorinį medikamentinį gydymą. Toks logiškas klausimas kyla matant, kad dalis sergančiųjų ignoruoja tarptautiniuose gydymo sutarimuose keliamus gana griežtus reikalavimus pacientui. Vien tik brangūs vaistai, kurie turi būti vartojami ilgą laiką, problemos neišsprendžia.
- Ar tiesa, kad rūkymas gali sukelti ir plaučių uždegimą?
- Rūkymas tiesiogiai negali sukelti plaučių uždegimo, bet, kaip minėjau, rūkantys žmonės dažniau serga plaučių uždegimu negu nerūkantys. Be to, rūkantiems padidėja rizika susirgti ir kita pavojinga infekcine liga - plaučių tuberkulioze. Visa tai, manyčiau, turėtų būti labai rimta paskata rūkantiesiems kuo greičiau atsikratyti šio žalingo įpročio.
Ir dar norėčiau pažymėti: ne vien tik rūkymas nulemia susirgimą lėtine obstrukcine plaučių liga. Be to, šia liga užsikrėsti nuo sergančio žmogaus negalima, ji - neinfekcinė. Tai - išorinių kenksmingų veiksnių sąlygojama liga. Anksčiau, kol mūsų šalyje veikė nemažai gamyklų, kurių darbuotojai susidurdavo su dideliu oro užteršimu dulkėmis ar cheminėmis medžiagomis, lėtinių kvėpavimo takų susirgimų pasitaikydavo kur kas dažniau.
