O mano nuotykiai prasidėjo dar 2010 metų gruodžio 5 dieną, kuomet po savaitgalio trukmės kelionės turėjau grįžti iš Geteborgo į Kauną. Viskas klostėsi gerai iki tol, kol pranešė, kad skrydis į Kauną yra atšauktas.
Pirmas klausimas, kuris sukosi galvoje – o ką dabar daryti? Visi keleiviai buvo sukviesti prie informacijos langelio ir buvo paaiškinta, kad skrydis atšauktas dėl prastų oro sąlygų, o tiksliau dėl gausaus sniego. Labiausiai supykdė tai, kad lėktuvas iš Kauno, vis dėlto, atskrido, tik nusileido kitame už 50 km esančiame Geteborgo oro uoste.
Išlaipinęs keleivius į Kauną, lėktuvas grįžo tuščias, palikdamas keleivius likimo valiai. Juk įprasta kompanija būtų pergabenusi keleivius į kitą oro uostą, iš kurio būtume galėję parskristi į Kauną. Tačiau čia juk pigių skrydžių bendrovė. Jiems turbūt pasirodė tai perdaug finansiškai nenaudinga.
Įstrigę keleiviai galėjo pasirinkti iš keturių variantų:
1. Atgauti visus už bilietus sumokėtus pinigus (tuo atveju man būtų grąžinę 10 Lt, su kuriais net iš oro uosto į Geteborgo centrą nenuvažiuočiau.)
2. Skrydžius į Briuselį arba Londoną, o iš jų į skrydžius Kauną. Nesvarbu, kad tektų skristi keliais skrydžiais, bet aviakompanija yra įpareigota parskraidinti į galutinį numatytą tašką (deja, šie skrydžiai taip pat buvo atšaukti.)
3. Laukti kito skrydžio, kuris turėjo būti po 3 dienų (tačiau dėl laukiančių darbų atostogų pratęsti negalėjome.)
4. Pasiūlė nemokamą skrydį iš Stokholmo Skavstos oro uosto į Rygą.
Pasirinkau paskutinį variantą, kadangi tik taip galėjau greičiausiai grįžti namo. Informacijos darbuotojas išdavė naujus bilietus ir kartojo, kad visas išlaidas iki Stokholmo Skavstos oro uosto turėsime susimokėti patys. Beje, tie, kurie pasirinko laukti kito skrydžio 3 dienas, taip pat savo lėšomis turėjo padengti nakvynės išlaidas.
Ką gi, piktas ir išalkęs įsėdau į autobusą, kuris nuvežė į Geteborgo autobusų stotį, kur nusipirkau autobuso bilietus į Nykopingo miestelį, kuris yra maždaug 500 km nuo Geteborgo. Autobusas pajudėjo tik 24 valandą, todėl autobusų stotyje prasėdėjau dar 6 valandas. Nykopingo miestelyje atsidūriau tik paryčiais. Iš ten nuvykome į Skavstos oro uostą, kur teko nuobodžiai laukti dar 8 valandas, kadangi skrydis į Rygą buvo tik po pietų. Taigi nuskridome į Rygą, o iš jos dar teko autobusu riedėti į Kauną.
Nors ir džiaugiausi, kad grįžau pagaliau namo ir darbe nebuvau tik vieną dieną, tačiau nenorėjau visko taip palikti. Aviakompanijos tinklalapio puslapyje radau skundų formą, ją užpildžiau, parašiau ilgą laišką apie savo teises, prikabinau visų autobusų bilietų kopijas ir išsiunčiau faksu. Beje, jie neturi elektroninio pašto adreso, visus skundus jiems galima siųsti tik faksu arba siunčiant laiškus, naudojantis Lietuvos pašto paslaugomis.
Praėjo savaitė, dvi, ir tik po gero mėnesio jie atrašė. Ir ką jų laiške perskaičiau? Ogi radau pusę perrašyto Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) 261/2004, kuriame nurodytos keleivių teisės. Teko laukti visą mėnesį, kol jie padarys „copy - paste“, tik kad parašytų tai, ką aš seniai jau žinojau.
Suprantama, man jokios papildomos kompensacijos nepriklausė, nes skrydis buvo atšauktas dėl oro sąlygų, o ne kompanijos kaltės ir jie man pasiūlė pagalbą, t.y. tuos mano minėtus keturis pasirinkimus. Tačiau aš taip pat žinojau, kad jie turi padengti papildomas išlaidas. Taigi labiausiai mane pradžiugino paskutinė laiško eilutė. Joje buvo rašoma, kad per 8 savaites kompanija man atsiųs čekį, kurį išsigryninęs atgausiu visus neplanuotai išleistus pinigus.
Ką gi, laukiam. Praėjo keturios, vėliau šešios, galiausiai ir aštuonios savaitės, bet vis nėra jokio čekio ar aviakompanijos laiško. Pabandžiau dar kartelį nusiųsti jiems faksu pretenzijos formą, laiškus, čekių kopijas. Bet ir tai nepadėjo – negavau jokio atsakymo. Todėl nusprendžiau kreiptis į vartotojų teisių apsaugos tarnybą Švedijoje (kadangi skrydis buvo iš Švedijos, tai teko kreiptis į Švedijos institucijas). Vėl rašiau laišką, prisegiau visus dokumentus, kuriuos jau du kartus siunčiau kompanijai. Ir po trijų savaičių gavau atsakymą, kuriame išdėstytas man palankus sprendimas.
Keisčiausia tai, kad aviakompanija teisinosi vartotojų teisių tarnybai, kad čekį išsiuntė iš karto po mano pirmojo skundo. Deja, to čekio negavau nei po 8 savaičių nei dabar. Tačiau vos tik įsikišus šiai vartotojų teisių apsaugos institucijai, dviejų mėnesių laukti nebereikėjo. Čekis pašto dėžutę pasiekė jau po savaitės. Nežinia, kaip buvo iš tikrųjų: ar išsiuntė tą čekį ir jis pasimetė pašte, ar jie tiesiog galvojo, kad viskas greitai pasimirš.
Čekį gavau gegužės 11 dieną. Kitą dieną jį nunešiau į banką išgryninti. Čekio išgryninimas užtruka apie mėnesį, tačiau, laimei, pinigai jau beveik pas mane kišenėje. Pagaliau...
Visas bylinėjimosi procesas užtruko apie 6 mėnesius. Tai tikrai didelis laiko tarpas. Tikiuosi, kad kiti ieškantys teisybės vargsta mažiau. Tačiau vartotojų teisės sukurtos tam, kad jomis naudotumėmės. Reikia būti atkakliems. Nesvarbu ar tai truks mėnesį ar pusę metų, tačiau turėkime kantrybės ir reikalaukime to, kas mums priklauso. Tai, kad keliaujame pigiai, nereiškia, kad kompanijos gali iš mūsų tyčiotis.
Pabaigai norėčiau pateikti kelis patarimus. Atsitikus panašiam atvejui, kuomet skrydis yra atidėtas ar atšauktas, o aviakompanija nesuteikia tinkamos pagalbos – likite budrūs. Neišmeskite čekių už maistą, transporto bilietų, nesuplėšykite nakvynės sąskaitos. Tai vienintelis Jūsų įrodymas ir tik su šiais galbūt kartais atrodančiais nereikšmingais popieriukais galėsite ieškoti teisybės. Taip pat, keliaudami visada turėkite papildomų pinigų ar kreditinę kortelę, nes kai reikia savomis lėšomis parsigauti namo – ne juokas.