Tokiomis įžvalgomis G. Nausėda pasidalijo žurnalo „Valstybė“ prenumeratorių konferencijoje „Investicijos, strategijos, pelnas“. Analitikas atsigaunančią šalies ekonomiką palygino su „žole pavasarį“ – esą dabar viskas atrodo taip, tarsi vyktų savaime, tad nereikia užsimiršti ir prižiūrėti atsigaunantį šalies ūkį.

Bijo „geltonų dėmių“

„Kaip žmogus, kuris labai puoselėja veją, galiu pasakyti tiek. Lietuvos ekonomika atrodo tartum žolė pavasarį. Kažkur tai balandžio mėnesį viskas sužaliuoja – atrodo, net pastangų nereikia. Diena iš dienos ji vis žalesnė, tampa graži, sodri. Paskui, jeigu nieko su ja nedarai, nepili trąšų, neišrenki piktžolių, ji pradeda nykti, nykti ir sunyksta. Kad taip neatsitiktų su mūsų ekonomika. Žolytė sužaliavo, džiaugiamės labai. O paskui, dėl mums nesuprantamų priežasčių, ji pradeda vysti, atsiranda geltonos dėmės ir taip toliau“, - poetiškai kalbėjo G. Nausėda.

Paprašytas pateikti savo bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozes, bankininkas pripažino, esą šalies ūkis atsitiesia sparčiau nei tikėtasi.

„2011 m. prognozė – 4 proc. (metinis BVP augimas – DELFI). Tačiau aš pripažįstu, kad tai jau yra per atsargi prognozė ir tikrai ją artimiausiu metu didinsime. Kiek – dar negaliu tiksliai atsakyti, - tęsė G. Nausėda. – 2012 m. prognozė – 4,5 proc. Vis dėlto 2012 m. bus dar sudėtingiau numatomi procesai.“

Jis pridūrė, esą BVP augimo prognozių nereikėtų pernelyg sieti su kitąmet įvyksiančiais Seimo rinkimais ir dėl to galbūt į ekonomiką plūstelėsiančiais papildomais pinigais. Esą tai būtų nebūdinga pastaruosius pustrečių metų diržus veržusiai Andriaus Kubiliaus Vyriausybei.

Gitanas Nausėda
„Ypatingai turėdamas galvoje A. Kubiliaus mąstymą, manyčiau, kad tai nebus populistiniai žingsniai – į dešinę ir į kairę visiems. Bus padaryta tai, kas privaloma padaryti, t.y. pensijų grąžinimas į prieškrizinį lygį. Bet kas dėl biudžetinio sektoriaus darbuotojų (algų kėlimo – DELFI), negalėčiau tiksliai pasakyti. Turbūt šiandien niekas to negali pasakyti, net ir pats A. Kubilius. Veikiausiai dėl to bus apsispręsta prieš pat tvirtinant biudžetą. (...) Nesitikime labai ženklaus fiskalinės politikos indėlio į BVP plėtrą. Daugiau sietume savo lūkesčius su, pirmiausiai, vidaus rinka, (...) didesniu namų ūkių vartojimu. Ne tiek, kad augs algos. Realios algos apskritai neaugs artimiausiu metu, nes viską suris infliacija“, - prognozavo SEB banko prezidento patarėjas.

„Augimas įspūdingas, bet tai tik maža dalis to, ką praradome 2009”, - pridūrė analitikas.

Prognozė: NT brangs 5-10 proc. per metus

G. Nausėda, komentuodamas nekilnojamojo turto (NT) sektoriaus perspektyvas, akcentavo, kad nei bankų, nei jų klientų elgesys nebebus toks, koks buvo ekonomikos bumo laikais.

„Tada atmosfera buvo visokeriopai skatinanti burbulų formavimąsi. Spekuliacinė atmosfera buvo kaitinama, galbūt nesąmoningai. Atstovaudamas banką pripažįstu, kad tiek buvome įsivėlę į kovą dėl klientų, kad rizikos elementai (...) buvo antraeilės svarbos faktorius, - prisimindamas 2006-2007 metus svarstė G. Nausėda. - 2010-2012 metų status quo bus visiškai kitas. Turėtume vertinti procesus daug atsargiau, daug santūriau.“

Anot jo, tam atsilieps ir Lietuvos banko rengiami apribojamai, bankams leisiantys finansuoti ne daugiau kaip 85 proc. perkamo NT vertės. Esą bankai nebeskolins taip noriai, o ir patys gyventojai esą „nebebus tokie beatodairiškai narsūs“.

Paprašytas pateikti NT kainų dinamikos prognozę, G. Nausėda teigė, esą NT artimiausiu metu brangs, tačiau ne daugiau kaip 5-10 proc. per metus.

Baltarusija – baisiau nei Latvija

Komentuodamas užsienio aktualijas – Latvijos prezidento Valdžio Zatlero inicijuojamą Seimo paleidimą bei Baltarusijos rublio devalvavimą – G. Nausėda akcentavo, kad politinio Latvijos scenarijaus pasikartojimo Lietuvoje tikėtis neverta. Tačiau Baltarusijos ekonomikos krachas esą kelia daug rimtų problemų Lietuvai ir jos verslininkams.

„Nemanyčiau, kad politinio užkrato efektas Latvijoje persimes į Lietuvą. Tai labai svarbi mums šalis – visomis prasmėmis. Politinis neapibrėžtumas, kuris išaugtų ir į ekonominį neapibrėžtumą, tikrai nebūtų naudingas Lietuvai, - svarstė SEB banko prezidento patarėjas. – Baltarusijos įvykiai turi ir turės ženklesnės įtakos. Kaip bebūtų, tai buvo viena iš perspektyvesnių eksporto rinkų, kuri pagal savo dinamiką, pagal domėjimąsi šita rinka, buvo labai dinamiška. Labai gaila, kad dėl tikrai apgailėtinos šiuo metu padėties mūsų verslininkai patiria didžiulių problemų.“

Pasak jo, jeigu Baltarusijos rublis liks tokiame lygyje, kokiame yra dabar, Lietuvos eksportuotojams bus sunku išsilaikyti šioje rinkoje, kuri dar neseniai atrodė netgi labai perspektyvi.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją