Iš pradžių žalia žuvis būdavo fermentuojama druskoje, siekiant ją užkonservuoti ir tuomet valgoma su prieskoniais gardintais ryžiais. Tai yra originalusis suši. Nors yra ir tokių suši rūšių, kuriose nėra sašimi (žalios žuvies), žalia žuvis ir ryžiai yra pagrindiniai suši ingredientai.
Suši maistinė vertė - neriebu
Suši yra neriebus ir labai maistingas maistas. Tipiniame 7-9 gabalėlių rinkinyje yra apie 300-450 kalorijų. Suši esanti žuvis aprūpina baldymais ir gali būti puikus omega-3 riebiųjų rūgščių šaltinis. Daržovės yra puikus vitaminų šaltinis. Jūržolėje yra gausu jodo. O ryžiai yra sudėtiniai angliavandeniai.
Suši istorija
Japonija yra saloje, ją supa jūros, šildomos Kurošio, Japonų Srovės, kurioje gausu planktonų bei stulbinanti žuvų ir vėžiagyvių įvairovė. Pačios salos yra pakankamai kalnuotos, o nedidelės ariamos žemės yra rūpestingai kultivuojamos auginant ryžius ir keletą kitų javų.
Japonija visuomet maitino savo tankią populiaciją tiek jūros, tiek ir laukų derliumi, taigi natūralu, kad virtuvėje yra sutelkta tai, kas gaunama iš gamtos. Suši, žalios žuvies ir prieskoniais gardintų ryžių derinys, užsieniečiams atrodo labai egzotiškai.
Suši prieš amžius Japonijoje buvo žuvies konservavimo metodas. Sakoma, kad suši yra kilęs iš pietryčių Azijos. Išvalyta, žalia žuvis buvo suspaudžiama tarp druskos sluoksnių ir prispaudžiama akmeniu. Po kelių dienų akmuo yra nukeliamas ir pakeičiamas lengvesniu, o po kelių mėnesių fermentuota žuvis ir ryžiai yra laikomi tinkamais valgyti.
Kai kuriuose restoranuose Tokijuje vis dar patiekiamas šis originalus suši, pagamintas iš gėlavandenio karpio (vadinamas narezuši), tačiau jo skonis yra toks stiprus, kad jis nustelbia žuvies skonį ir reikalauja labai išlavinto skonio.
Tik 1900-aisiais išmintingas šefas, vardu Yohei, nusprendė užmiršti fermentaciją ir patiekti suši panašia į dabartinę forma. Jis tapo labai populiarus ir išsivystė du stiliai: Kansai stilius, kilęs iš Osakos miesto Kansai regione ir Edo stilius, kilęs iš Tokijo, kuris tuomet buvo vadinamas Edo.
Osaka visuomet buvo komercinė Japonijos sostinė, o ryžių pirkliai ten sukūrė tokį suši, kuris pirmiausiai buvo sudarytas iš ryžių, maišomų su kitais ingredientais, ir suformuojamų į dekoratyvius, valgomus paketėlius. Tokijas, esantis pakrantėje, garsėjo žuvimi ir vėžiagyviais, todėl ten buvo gaminamas nigirizuši, kuriame buvo rinktinės jūros gėrybės, patiekiamos ant nedidelio gardintų ryžių padėkliuko.
Nors dekoratyvinis Kansai regiono suši vis dar yra labai populiarus, užsieniečiams labiausiai žinomas yra nigirizuši. Manoma, kad nigirizuši yra šiuolaikinio suši pirmtakas.
Geriausiai žinomas suši yra ovalo formos suši, vadinamas nigiri. Nigiri paprastai yra patiekiamas suši bare.
Pamatyti, kaip vieno garsiausių Japonijos suši meistrų Kensaku Yoshida rankose gimsta tikri meno šedevrai bei dalyvauti jo paskaitoje, norintys galės VI-ojoje Tarptautinėje bonsai ir suiseki parodoje bei II-ajame Japonijos kultūros festivalyje, skirtame Lietuvos ir Tekančios saulės šalies draugystės dvidešimtmečiui paminėti.
Paroda vyks birželio 9-12 d. „Litexpo“ parodų rūmuose. Dvidešimt pasaulio šalių dalyvių, dvidešimt Japonijos meno šakų, dvidešimt diplomatinių santykių atkūrimo metų. Tokie skaičiai vainikuoja dviejų šalių draugystę ir ištrina geografinius atstumus bei sujungia kultūras. Tai – unikalus renginys ne tik Baltijos šalyse, bet ir Europoje.
