“Tokia santuoka - be popierinių įsipareigojimų - yra patogi ir dėl to man patiko”, - sako jauna mergina. “Dabar tiek žmonių skiriasi, charakteriai tokie sudėtingi. Geriau pagyventi nesusituokus, gerai vienas kitą pažinti. Oficialios skyrybos yra sunkus ir nemalonus reikalas, o čia - susikrovei daiktus ir išėjai”, - dėsto savo nuomonę trisdešimtmetis vyriškis.
“Aš tikėjausi, kad, pagyvenę drauge, mes susituoksime, bet kai gerai vienas kitą pažinome, supratome, kad taip niekuomet neatsitiks. Nebenorėjome būti drauge amžinai”, - neslepia nuoskaudos dvidešimt devynerių metų moteris.
“Antspaudu žmogaus nesulaikysi. Buvau ištekėjusi, man vieno karto užteko. Dabar jau ketverius metus gyvenu su draugu ir esu laiminga”, - sako keturiasdešimtmetė moteris.
“Gyvename nesusituokę, mano draugą tokia padėtis tenkina, o aš jaučiuosi socialiai nevisavertė. Esu žmona-nežmona. Kai kurie vyrai dėl to vertina mane kaip prieinamą, o tėvai nuolat šneka apie tai, kad mūsų santykiai neturi ateities”, - guodžiasi dvidešimt trejų metų mergina.
“Man ta neregistruota santuoka jau įkyrėjo - pareigos tos pačios, o keblumų daugiau. Štai skambinu jam į darbą, o manęs prašo prisistatyti. Ką turiu sakyti: žmona, meilužė ar gyvenimo draugė?” - pyksta trisdešimtmetė.
“Kvailystė toks gyvenimas. Jei myli, nori būti kartu, ko bijoti dokumentus pasirašyti? Vyrams tai patogu, bet moterims - ne. Tokių gudručių paskui ir vaikais nesulaikysi”, - įsitikinusi pusamžė moteris.
“Dabar tokia mada - nesituokti”, - gūžteli pečiais jaunas vyras.
“Reikia vienas kitu pasitikėti, kam į meilės reikalus painioti valstybę ar bažnyčią? Kas nenori kartu gyventi, juk negyvena, nors po dvi priesaikas yra davę”, - nesupranta, kur įžvelgiame problemą, kitas vyriškis.
Kam reikia antspaudo
Kad ir kaip būtų madinga ar ekonomiškai apsimokėtų gyventi susidėjus, visuomenė į tokias poras dar žvelgia kitaip nei į tas, kurios oficialiai susituokę.
Neoficialios šeimos nariai dažniausiai taip pat nejaučia psichologinio komforto - nėra tikrumo dėl galutinio apsisprendimo. Vyrų ir moterų sprendimo gyventi neregistruotoje santuokoje priežastys yra skirtingos.
Vyrai išvengia, jų manymu, nereikalingos atsakomybės. Moterys paprastai tiesiog bijo išvis prarasti vyriškį. Jos myli ir bijo, kad, išsigandęs reikalavimo tuoktis, jis apskritai nutrauks santykius. Tokie “sutuoktiniai” įtikinėja aplinkinius ir save, kad svarbiausia - jausmai, o formalumus galima sutvarkyti bet kada.
Pasilikdamas atvirą kelią atgal vyras gali ir nesuvokti, kad jo moterį toks sprendimas psichologiškai traumuoja. Net esant idealiems santykiams, moteris kur kas labiau bijo likti viena nei tuomet, jei santuoka įteisinta.
Nors protu ji suvokia, kad antspaudas pase, pavardės pakeitimas, net vaiko gimimas ir kiti normalios šeimos atributai nesulaikys vyro, jei jis panorės išeiti, tačiau tokio išorinio stabilumo jai vis tiek reikia.
Juodraštis
Antspaudas dokumentuose dažnai apgina sutuoktinių ir jų vaikų turtines teises. Pavyzdžiui, nelaimės atveju neoficiali žmona neturėtų teisės pasilikti net mylimo žmogaus fotografijos, jeigu tam prieštarautų jo oficialūs giminaičiai. Sakykim, ankstesnė žmona, su kuria jis negyveno jau daug metų, bet oficialiai neišsiskyrė.
Nenoras suteikti mylimam žmogui socialinį ir materialinį saugumą verčia susimąstyti. Jei žmonės gyvena kaip šeima, kodėl vengia tai įteisinti?
Įdomus faktas: 92 proc. neregistruotoje santuokoje gyvenančių moterų apklausose nurodo esančios ištekėjusios, o 85 proc. vyrų įvardija save kaip viengungius. Augant civilinių santuokų skaičiui, daugėja abortų ir nesantuokinių vaikų, vienišų motinų.
Neregistruotos santuokos priešininkai vertina ją kaip neatsakingą žaidimą šeima. Vyras ir moteris tarsi tik kuriam laikui apsimetė sutuoktiniais, o panorę nustojo tą žaidimą tęsti. Šeima - ne tik jausmai, bet ir įsipareigojimas likti drauge sunkiais momentais, kai reikia dalytis ne tik džiaugsmu.
Gyvenimas rodo, kad kuo ilgiau užsitęsia neregistruotos santuoka, tuo mažiau vilčių, kad ji taps oficiali. Norom nenorom žmonės pripranta, kad jų santykiai nėra labai rimti. Jie ima atrodyti laikini ir, įvykus rimtesniam konfliktui, kažkuris iš jų paprasčiausiai susikrauna savo daiktus į lagaminą.
