Anksčiau akušeriams nerimą kėlė tai, kad moterys, kurių gimdoje buvo randas po Cezario pjūvio ir kuriom buvo padidėjusi gimdos plyšimo rizika, galėtų patirti ir vaiko, ir motinos gyvybei pavojingų komplikacijų. Toks nerimas paskatino ligonines diegti naujas taisykles, kurias dažniausiai diktavo sveikatos draudimo paslaugų teikėjai, nenorėję prisiimti itin mažos, tačiau katastrofiškos motinos ir kūdikio mirties rizikos dėl gimdos plyšimo.
Tačiau 2010 metais JAV Nacionaliniai sveikatos institutai susumavo duomenis iš pagrindinių GPCP tyrimų – kartu sudėjus juose dalyvavo daugiau nei 20 tūkstančių moterų. Rezultatai aiškiai parodė, kokia iš tiesų maža yra rizika net tuo atveju, jei motinai iki tol buvo atlikti du Cezario pjūviai.
Moterims, kurių nėštumo eiga buvo normali ir kurios anksčiau kartą buvo gimdžiusios atliekant Cezario pjūvį, gimdos plyšimo rizika buvo mažesnė nei 1 procentas. Moterims, kurioms iki tol buvo atlikti du Cezario pjūviai, plyšimo rizika buvo nežymiai didesnė, bet vis dar nesiekė 2 procentų.
Motinos mirties rizika (apie 0,02 proc.) visiškai nepadidėjo, lyginant su moterimis, kurios ir vėliau rinkosi Cezario pjūvį.
Atnaujintose gairėse buvo atsižvelgta į naujausius duomenis, todėl ACOG paskelbė, kad moteriai turėtų būti leidžiama gimdyti paprastu būdu po Cezario pjūvio, jei nėra jokių kitų rizikos veiksnių, galinčių apsunkinti įprastinį gimdymą, o ligoninė turi galimybę esant reikalui skubiai atlikti Cezario pjūvį. Paprastai tai reiškia, kad ligoninėje visą parą turi būti anesteziologas. Naujosios gairės taip pat nurodo, kad GPCP kandidatėmis gali būti moterys po dviejų Cezario pjūvio ir moterys, nešiojančios dvynukus.
„Nieko negalima versti operuotis, jei jie to nenori“, - sakė vienas iš gairių rengėjų, Northwestern universiteto (JAV) motinos ir vaisiaus medicinos specialistas Dr. Williamas Grobmanas. Tačiau jis pridūrė, kad moterys turėtų iš anksto apsispręsti ir pasirinkti ligoninę, kurioje galima būtų saugiai bandyti gimdyti įprastiniu būdu.
Vidutiniškai apie 70 moterų GPCP būna sėkmingas, tačiau kiekvienai individualiai moteriai ir kiekvienam individualiam nėštumui sėkmės tikimybė gali būti gerokai didesnė ar mažesnė, priklausomai nuo tokių veiksnių, kaip prognozuojamas vaiko svoris, jo padėtis gimdymo metu ir motinos ankstesnė nesėkmingų gimdymų istorija.
