BBH korporatyvinių reikalų direktorius Baltijos šalims Saulius Galadauskas taip pat pabrėžė, kad abi pusės verslo sąlygoms neturėjo pretenzijų, bet atsisakė atskleisti, kiek pasikeitė sutartis.
"Sutartis pratęsta, ir dabar ji galios dvejus metus. Iki šiol sutartis buvo sudaroma metams", - teigė S. Galadauskas.
Konflikto priežastimi jis įvardijo nesusikalbėjimą, per mažai bendravimo ir informacijos.
"Abiem pusėms tai buvo pamoka. Svarbu tai, kad konfliktas, kilęs dėl nesusikalbėjimo, galėjo būti išspręstas dar prieš jam prasidedant", - pabrėžė BBH atstovas.
Konfliktas tarp "Švyturio-Utenos alaus" ir "VP Market" kilo pirmąją birželio savaitę. "VP Market" atsisakė nuo birželio 7 dienos parduoti "Švyturio-Utenos alaus" ir kitų BBH valdomų alaus daryklų produkciją, kaltindama bendrovės vadovą Tomą Kučinską kurstymu prieš prekybos bendrovę sudaryti kartelinius susitarimus.
"Švyturys-Utenos alus" atmetė kaltinimus, "VP Market" žingsnius vertindama kaip atvirą šantažą ir bandymą pagąsdinti kitus tiekėjus.
"VP Market" nuo birželio pradžios nebepirko ne tik "Švyturio-Utenos alaus" produkcijos, bet ir kitų dviejų BBH aludarių - Latvijos "Aldario" ir Estijos "Saku" - alaus.
Šalies alaus lyderis "Švyturys-Utenos alus" užima 48,57 proc. Lietuvos alaus rinkos, "VP Grupė" - 34,5 proc. mažmeninės prekybos maisto produktais rinkos.
Tuo tarpu rinkos ekspertai nesutinka su tokiais optimistiniais argumentais ir tvirtina, kad dėl konflikto nuostolių patyrė abi šalys. Jie aiškina, jog nors "Švyturys-Utenos alus" padidinęs eksportą ir pardavimus kituose prekybos taškuose, kartu ūgtelėjo ir įmonės transporto išlaidos. Be to, kad ir kokios būtų geros eksporto sąlygos, svarbiausia - vidaus rinka. Alaus rinkos lyderio pasitraukimas, teigiama, turėjo įtakos ir "VP Market" parduotuvėms - sumažėjo šios gėrimų grupės apyvarta.