Anksčiau “kakejiku” kabėdavo visų aukštesniosios klasės japonų šeimų namuose ir būdavo keičiami kiekvieną sezoną. Priešingai nei įrėminti paveikslai, “kakejiku” ritinėliai neužima daug vietos, nes yra tvirtai susukami ir laikomi medinėse skryniose.
“Kakejiku” istorija
Heian periodas (794-1192)
Pirmieji paveikslai-ritinėliai į Japoniją pateko iš Kinijos. Kinų budistų misionieriai anksčiau su savimi nešiodavosi budistinės tematikos paveikslėlius, kurie jiems padėjo skleisti religiją. Šie paveikslėliai yra “kakejiku” ritinėlių archetipas. Tokio stiliaus paveikslai į Japoniją pateko Heian periodu kartu su budizmu.
Muromači periodas (1334-1573)
Šiuo periodu sparčiai vystėsi japonų gyvenamųjų namų architektūra. Šiam stiliui būdingas vienas ypatingas kambarys (“tokonoma”), kuriame būdavo eksponuojama didžioji dalis meno kūrinių, tarp jų ir paveikslai-ritinėliai. “Tokonoma” buvo laikoma erdve, kuri jungia meną ir kasdienį gyvenimą. Tai labai originali tradicija, nebūdinga jokiai kitai šaliai.
Momojama periodas (1573-1600)
Ši periodą reprezentuoja du didūs dainiai - Oda Nobunaga ir Tojotomi Hidejoši. Jiems labai patiko arbatos ceremonija, vadinama “Chanoyu”, kuri paprastai vykdavo “tokonoma” kambaryje. Šiuo periodu išsivystė ir įsitvirtino “tokonoma” architektūros stilius. “Tokonoma” kambaryje buvo kabinami paveikslai-ritinėliai, todėl Momojamos periodui būdingas ir tapybos bei kabinimo metodų vystymasis.
Edo periodas (1603-1868)
Šiuo periodu Japonijoje vyko tik keletas didelių karų. Šis taikos laikotarpis lėmė, kad japonų kultūra pasiekė brandą. Atsirado daug garsių dailininkų, kurie varžėsi tarpusavyje. Ritinėliai-paveikslai išpopuliarėjo ir tarp paprastų žmonių.
Meidži periodas (1868-1912) ir vėliau
Šiuo periodu žmonės galėjo laisva valia pasirinkti norimą profesiją, todėl atsirado dar daugiau tarpusavyje konkuruojančių dailininkų. Prieš II-ąjį Pasaulinį karą ir netrukus po jo japonų tapybos kūrinius buvo galima išvysti ir paveiksluose-ritinėliuose. Aukštos kokybės ritinėliais, pagamintais po Meidži periodo, galime grožėtis ir šiandien.
Kaip prižiūrėti “kakejiku”
“Kakejiku” yra pagamintas iš šilko, japoniško popieriaus, medienos ir specialių klijų. Šio meno kūrinio negalima kabinti labai sausoje ar drėgnoje patalpoje.
Jei nuspręsite įsigyti šį meno kūrinį, turite žinoti, kaip jį tinkamai prižiūrėti:
1. Nekabinkite “kakejiku” kambaryje, kur dažnai veikia oro kondicionierius.
2. Suvynioję “kakejiku” į ritinėlį, nelaikykite jo ten, kur drėgna.
3. Du kartus per metus išvyniokite ritinėlį ir pravėdinkite jį pavėsyje.
4. Nepalikite “kakejiku” ant sienos ilgą laiką. Kartais jį suvyniokite.
Daugiau sužinoti apie tradicinius japonų menus norintys galės VI-ojoje Tarptautinėje bonsai ir suiseki parodoje bei II-ajame Japonijos kultūros festivalyje, skirtame Lietuvos ir Tekančios saulės šalies draugystės dvidešimtmečiui paminėti.
Paroda vyks birželio 9-12 d. „Litexpo“ parodų rūmuose. Dvidešimt pasaulio šalių dalyvių, dvidešimt Japonijos meno šakų, dvidešimt diplomatinių santykių atkūrimo metų. Tokie skaičiai vainikuoja dviejų šalių draugystę ir ištrina geografinius atstumus bei sujungia kultūras. Tai – unikalus renginys ne tik Baltijos šalyse, bet ir Europoje.
