Santuokų sumažėjo
2010 m. buvo įregistruota 18,7 tūkst. susituokusių porų, tai 1,9 tūkst. mažiau negu 2009 m. Septynerius metus (2002–2008 m.) kasmet didėjęs santuokų skaičius 2009–2010 m. mažėjo. Santuokų skaičius, tenkantis 1000 gyventojų, padidėjęs nuo 4,5 2001 m. iki 7,2 2008 m., sumažėjo iki 6,2 2009 m. ir 5,7 – 2010 m.
Pagal santuokų skaičių, tenkantį 1000 gyventojų, Lietuva ketvirtoji Europos Sąjungoje. Europos Sąjungos statistikos tarnybos (Eurostato) duomenimis, 2009 m. daugiausia santuokų 1000 gyventojų teko Kipre – 7,9, Lenkijoje – 6,6, Rumunijoje – 6,3, Lietuvoje – 6,2, Danijoje – 6, mažiausiai – Slovėnijoje – 3,2, Bulgarijoje – 3,4, Liuksemburge – 3,5, ir Vengrijoje – 3,7.
Didžiąją santuokų dalį sudaro pirmą kartą sudarytos santuokos. 2010 m. pirmą kartą vedė 14,7 tūkst. vyrų (78,6 proc. visų vedusiųjų) ir ištekėjo 14,9 tūkst. moterų (80 proc. visų ištekėjusiųjų). Pakartotinai tuokėsi apie penktadalis vyrų ir moterų, t. y. 4 tūkst. vyrų ir 3,8 tūkst. moterų. Antroji santuoka buvo 3,5 tūkst. vedusių vyrų ir 3,3 tūkst. ištekėjusių moterų, trečioji – 439 vyrams ir 347 moterims, ketvirtoji ir paskesnė – 52 vyrams ir 26 moterims.
Per paskutiniuosius šešerius metus vyrai vedė būdami vidutiniškai 3,5–3,7 metais vyresni negu moterys. 2010 m. dauguma (12,8 tūkst., arba 68,2 proc.) porų susituokė vyrams esant vyresniems už moteris, penktadalis (3,8 tūkst., arba 20,5 proc.) – moterims esant vyresnėms už vyrus ir daugiau negu dešimtadalis (2,1 tūkst., arba 11,3 proc.) susituokusiųjų buvo vienmečiai. Dažniausiai tuoktasi vyrams esant vyresniems už moteris 3–5 (4,5 tūkst. porų) ir 1–2 metais (4,2 tūkst. porų).
Kasmet pirmą kartą šeimas kuria vis vyresnio amžiaus asmenys, moterys pirmą kartą išteka vidutiniškai dvejais metais jaunesnės negu vyrai. 2010 m. vidutinis pirmą kartą vedusių vyrų amžius buvo 28,7 (2005 m. – 27 metai), pirmą kartą ištekėjusių moterų – 26,4 metų (2005 m. – 24,9 metų).
Sumažėjo santuokų, kuriose bent vienas sutuoktinių buvo nepilnametis (iki 18 metų amžiaus). 2010 m. vedė 5 nepilnamečiai vaikinai, ištekėjusių nepilnamečių merginų buvo gerokai daugiau – 100, 2005 m. – atitinkamai 14 ir 198.
Mažėjo santuokų su užsienio piliečiais. 2010 m. įregistruota 3,1 tūkst. santuokų su užsienio piliečiais (16,5 proc. visų santuokų), t. y. 206 mažiau negu 2009 m. Pernai 2,2 tūkst. mūsų šalies moterų (11,8 proc. visų ištekėjusiųjų) ir 872 vyrai (4,7 proc. visų vedusiųjų) susituokė su užsieniečiais (-ėmis). Daugiausia (361) mūsų šalies moterų ištekėjo už Vokietijos, 216 – Rusijos Federacijos, 173 – Jungtinių Amerikos Valstijų, 156 – Jungtinės Karalystės piliečių, o 404 mūsų šalies vyrai vedė Rusijos Federacijos, 131 – Baltarusijos, 124 – Ukrainos ir 39 – Latvijos pilietes. 2010 m. buvo įregistruota 15 užsieniečių santuokų, 2009 m. – 25.
Gana dažnas reiškinys –kohabitacija
2010 m. santuokos neįregistravusiems tėvams gimė 10,2 tūkst. kūdikių, arba 28,7 procento visų gimusių kūdikių (2009 m. – 10,3 tūkst., arba 27,9 proc.).
Gimusieji santuokos neįregistravusiems tėvams
Padidėjo santuokos neįregistravusiems tėvams gimusių vaikų, įregistruotų pagal abiejų tėvų pareiškimą, skaičius – 2009 m. pagal abiejų tėvų pareiškimą buvo įregistruota 7,3 tūkst. vaikų, o 2010 m. – 7,4 tūkst.
Vaikų, gimusių santuokos neįregistravusiems tėvams, skaičius Europos Sąjungos šalyse labai skiriasi. 2009 m. ne santuokoje gimė daugiau nei pusė kūdikių Estijoje (59,2 proc.), Švedijoje (54,4 proc.), Prancūzijoje (53,7 proc.), Slovėnijoje (53,6 proc.), o Graikijoje ir Kipre ne santuokoje gimusieji sudarė atitinkamai 6,6 ir 11,7 procento.
Daugėjo ištuokų
2010 m. buvo įregistruota 10 tūkst. ištuokų, tai 736 daugiau negu 2009 m. Pastaruosius septyniolika metų ištuokų rodiklis išlieka pastovus – 1000 gyventojų tenka apie 3 ištuokas.
Europos Sąjungoje daugiausia ištuokų 1000 gyventojų 2009 m. teko Belgijoje (3), Lietuvoje ir Čekijoje (po 2,8), Danijoje (2,7), Portugalijoje ir Suomijoje (po 2,5), Estijoje, Vengrijoje, Švedijoje (po 2,4), o mažiausiai – Slovėnijoje (1,1), Bulgarijoje ir Rumunijoje (po 1,5).
Pernai 100 santuokų teko 54 ištuokos, 2009 m. – 45. Tikslesnį santuokų ir ištuokų santykį parodo ir suminis ištuokų rodiklis, skaičiuojamas atsižvelgiant į buvusios santuokos trukmę. Tikėtina, jei išliks pastarųjų metų lygis, iš 100 susituokusių porų beveik pusė (46) išsituoks.
2010 m. daugiau nei pusė (56,2 proc.) išsituokusių porų turėjo bendrų vaikų. Po ištuokos šeimose be vieno iš tėvų (dažniausiai be tėvo) liko gyventi 7,9 tūkst. vaikų. Per paskutiniuosius šešerius metus be vieno iš tėvų likusių vaikų skaičius viršijo 50 tūkst.
Keičiasi gyventojų sudėtis pagal santuokinę padėtį.
Gyventojų sudėtį pagal santuokinę padėtį lemia santuokų „senėjimas“ (tuokiasi vis vyresnio amžiaus žmonės), didelis ištuokų skaičius, aukštesnis vyrų negu moterų mirtingumo lygis.
Daugėja asmenų niekada negyvenusių santuokoje ar išsituokusių, o vedusiųjų ar ištekėjusiųjų – mažėja. 2010 m. pradžioje 859,3 tūkst. 15 metų ir vyresnio amžiaus gyventojų niekada negyveno santuokoje (2005 m. pradžioje – 777,7 tūkst.), o buvo vedę ar ištekėjusios – 1367,7 tūkst. (2005 m. – 1458,9 tūkst.), išsituokę (-usios) – 338,9 tūkst. (2005 m. – 322,8 tūkst.). 2010 m. pradžioje našlių moterų buvo 6,3 daugiau negu našlių vyrų, o išsituokusių moterų – 1,6 karto daugiau negu išsituokusių vyrų.