Vaikui natūralu norėti pažinti savo ir kitų kūną, ieškoti panašumų ir skirtumų. Kol vaikas tiria savo rankas, kojas, veidą – tėvai ramūs. Bet kai vaikas pradeda domėtis lytiniais organais, dauguma tėvų pradeda panikuoti, ima įtarti, kad jų vaikas pasileidęs ar „koks kitoks“.
Tokie „seksualiniai“ žaidimai sveikam mažyliui nesukelia lytinio susijaudinimo, ir kol nėra nekorektiško suaugusiųjų įsikišimo, jis žaidžia nesąmoningai, priimdamas šią gyvenimo pusę kaip visai natūralią ir neatskiriamą nuo kitų – o juk tokia ji ir yra.
Kai suaugę ima klausinėti, barti, gėdinti, vaiko samprata tuoj pat pasikeičia – jis ima suprasti, kad įžengė į kažkokią ypatingą sritį, įdomią ir uždraustą. Galiausiai susidomėjimas tik auga. Tačiau dabar vaikas žino, kad tai paslaptis, kad tai reikia slėpti.
Taip pat vaikas dažnai nesupranta bausmės prasmės, bet visada junta, kad jei jo poelgis blogas, vadinasi, ir suaugę jam artimi žmonės, kuriuos jis kopijavo, daro kažką neleistino, purvino, nepadoraus. Tai sukuria psichologinį barjerą tarp tėvų ir vaiko.
Be to, vaiko sąmonėje susiformuoja: „Domėjimasis lytiniais organais ir jų lietimas – blogis“. O tai gali tapti kompleksų vystymosi priežastimi, slaptų išgyvenimų, seksualinio gyvenimo baimės šaltiniu ateityje. Reikia protingai koreguoti ir tinkama linkme formuoti mažylio elgesį.
