Nuo konvejerio nuriedėjęs standartinis vilkikas, regis, yra visiškai naujas. Vis dėlto taip atrodo tik iš pirmo žvilgsnio ir žodis „naujas“ yra labai sąlyginis.
Net trečdalį bendrosios vilkiko masės sudaro antram gyvenimui prikeltas perdirbtas metalas. Švedijos automobilių gamintojo gamybos sistemą apima procesas, kuomet seni sunkvežimiai tampa naujųjų „Volvo“ gaminių dalimi.
Procesas nėra labai greitas, bet jis vyksta. Pavyzdžiui, 2002 m. „Volvo FH 460“ „Euro 3“ vilkikas, nuriedėjęs per 1 mln. km., atgabenamas į dirbtuves. Švedijoje, netoli Geteborgo, esančiame „Volvo“ centre jis bus išmontuotas iki paskutinės veržlės.
Didžiausias tokios gamybos privalumas, jei žiūrėtumėme iš poveikio aplinkai ir žmogui perspektyvos, yra tas, kad metalai ir kitos žaliavos toliau naudojamos, o ne atsiduria sąvartynuose.
Šie seni niekam nebereikalingi sunkvežimiai ir toliau yra naudingi. Naudojimui dar tinkamos jų dalys perduodamos į naudotų detalių rinką. Visos kitos medžiagos, kurių nebeįmanoma parduoti, yra atskiriamos ir sudedamos į konteinerius, pažymėtus geležies, aliuminio, žalvario, vario, plastiko ir kitais ženklais. Visos pernelyg susidėvėjusios dalys išsiunčiamos išlydyti. Kitos seno vilkiko dalys, kurių nebeįmanoma prikelti antram gyvenimui, keliauja į specialias krosnis ir panaudojamos kaip kuras centralizuotam šildymui. Niekas neišvežama į sąvartynus.
Kuria apgalvotai
„Volvo" sunkvežimiai yra suprojektuojami taip, kad tuomet, kai vilkikas bus nebetinkamas eksploatuoti, būtų galima tikslingai panaudoti jo dalis. Diegiamos technologijos, kurios palengvina vilkiko perdirbimą šiam pabaigus savo gyvavimą. Pavyzdžiui, naudojami plastikiniai, o ne metaliniai, laidų ir žarnų užspaudikliai, nes juos daug greičiau galima pašalinti perdirbant sunkvežimį.
Kuriant vilkiką, medžiagos taip pat kruopščiai atrenkamos. Stengiamasi rasti aukso vidurį tarp medžiagos efektyvumo ir galimybės ją po to perdirbti. Vieniems tikslams pasiekti kartais geriau rinktis plastikus, kurie gali būti išlydyti, ir yra labiau tinkami nei plastmasės, kurios galėtų būti sudegintos.
Kalbant apie svorį, apie 50 proc. geležies, naudojamos naujuose sunkvežimiuose, gaunama iš perdirbto metalo, o ketaus skaičius dar įspūdingesnis – net 97 proc. Kadangi pagaminti produktą iš perdirbto metalo reikia mažiau energijos nei gaminti produktus iš naujų žaliavų, tad nauda aplinkai yra didžiulė. Be to, perdirbimas taip pat turi ir finansinį pranašumą. Jei, pavyzdžiui, yra tam tikrų metalų kainų kilimo tendencijos arba jų trūkumas, tai perdirbimas tampa dar svarbesnis.
Šiuo metu šiek tiek daugiau nei 90 proc. „Volvo" sunkvežimio, atiduoto į metalo laužą, yra perdirbama. Kai „Volvo FH" yra nurašomas, daugiau kaip 9 t įvairių medžiagų galima perdirbti.
Perdirbti atgabenti sunkvežimiai yra kruopščiai tikrinami specialistų. Pirmiausia ieškoma naftos produktų nuotėkių, tačiau apžiūrimi ir kiti lengvai atpažįstami gedimai.
Visos įlinkusios ir aprūdijusios plokštės yra pažymimos, išardomos ir dedamos į perdirbamų medžiagų konteinerį. Kiekviena dalis, kuri dar gali būti panaudota ir parduota, identifikuojama ant jos parašant vilkiko modelį, pagaminimo metus, modifikaciją ir net gamybos seriją.
Išmontavimo komanda užtrunka apie 6-7 d. ardydami vieną sunkvežimį ir paruošdami tinkamas parduoti detales. Iš viso viena komanda per metus išrenka apie 30-40 sunkvežimių.
Toksinės medžiagos ir variklio alyvos surenkamos į sandarius konteinerius, kurie vėliau išvežami sunaikinti.
Pavarų dėžės ir galinės ašys dažniausiai yra renovuojamos, bet varikliai dažnai vertinami kaip pernelyg brangūs tokiam procesui. Tie, kurie yra pakankamai geri, sutvarkomi, nuvalomi ir parduodami kaip naudoti.
Faktai apie naudą aplinkai:
Perdirbtas sunkvežimis sumažina anglies dioksido emisiją šiek tiek daugiau nei 4 t. Taip yra dėl to, kad reikia mažiau energijos, kai nauji produktai gaminami iš perdirbtų medžiagų, jei lygintume su gamyba iš visiškai naujų žaliavų.
„Euro 5“ kartos vilkikas sunaudoja 8 proc. mažiau degalų nei „Euro 3“. Be to, toks vilkikas vidutiniškai išmeta į aplinką 86 t mažiau anglies dvideginio per savo eksploatacijos laikotarpį nei jo vyresnysis „kolega“. Tai atitinka daugiau nei 20 skrydžių iš Stokholmo į Bankoką ir atgal.
