Šią diviziją gerbti ir knygas apie ją skaityti kvietė Lietuvoje gyvenančių Antrojo pasaulinio karo dalyvių, kovojusių antihitlerinės koalicijos pusėje, organizacijos pirmininkas Julius Lionginas Deksnys.
Jis aiškino, kad Šešioliktoji lietuviškoji šaulių divizija padėjo galvas „išvaduojant Lietuvą“.
J. Deksnys piktinosi, kad valdžia jų neįvertina, peikė sovietinių simbolių draudimus: „Mus – karo dalyvius, kurie įnešė pagrindinį vaidmenį kovojant prieš vokiškus okupantus, sulygino – tarybinės valstybės ir fašistinės Vokietijos simbolių sulyginimas mums buvo neišpasakytas skausmas ir spjūvis į veidą.“
J. Deksnys suvedė, kad galbūt su tuo susiję ir nacistiškai nusiteikusių išpuoliai, kai per Adolfo Hitlerio gimtadienį Vilniuje suplėvesavo Trečiojo Reicho laikotarpio vėliavos su svastikomis.
Karo veteranų vadas vylėsi, kad socialdemokratiškas, kairesnes vertybes propaguojančios partijos padės veteranams surengti 70-ąsias Šešioliktosios lietuviškosios divizijos veiklos metines.
Kaip rašoma interneto enciklopedijoje, 1941 m. gruodžio 18 d. SSRS Gynybos komitetas priėmė nutarimą 16-ąją diviziją suformuoti iš naujo ir suformuoti ją kaip lietuvišką diviziją, kuri parodytų, kad lietuviai palaiko sovietų valdžią ir kurioje būtų kaupiami bei tikrinami būsimieji partiniai ir administraciniai Lietuvos SSR kadrai.