Privalo lankyti abu
Santuokos sakramentą priimti norinčios poros į bažnyčią privalo kreiptis likus ne mažiau nei trims mėnesiams iki ceremonijos datos. Jie turi išklausyti specialius kursus. Pastarieji būtini kaip krikštas.
Kursus sudaro aštuonios paskaitos. Penkias iš jų, atsižvelgiant į temą, veda specialistai savanoriai, tris – kunigai, kurie tuoks porą. Kursus sužadėtiniai lanko pagal vietovę, kurioje prisieks amžiną meilę.
Lankyti paskaitas turi abu sužadėtiniai. Nekreipiamas dėmesys net į tai, jei vienas išvykęs uždarbiauti į užsienį. Bent keliose paskaitose apsilankyti privalo kartu.
Prieš kelis mėnesius kursus Plungėje lankiusi moteris, kuri augina naujagimį, o jos vyras mėnesiui buvo išvykęs dirbti į užsienį, buvo priversta verstis per galvą ir ieškoti, kur ir su kuo palikti mažylį.
Kaune merginai, kurios draugas dirba pamaininį darbą, kunigas pareiškė, kad darbdavys pagal Darbo kodeksą privalo jį išleisti į sužadėtinių kursus, nors tokio straipsnio šiame teisės akte nėra.
Aukos dydis – nurodytas
Uostamiesčio bažnyčiose norinčioms susituokti poroms pirmosios penkios paskaitos skaitomos Klaipėdos dekanato Šeimos centre. Kiekviena trunka po dvi valandas.
Būsimi sutuoktiniai turi išklausyti visas paskaitas. Jei vieną praleido, turi ateiti, kai tema bus kartojama. Priešingu atveju porai nebus išduota pažyma, kad kursai išklausyti. Be šios jie negalės tuoktis bažnyčioje.
Už kursus kiekviena pora turi sumokėti nuo 100 litų. Tokia suma yra nustatyta Vyskupo dekretu.
"Buvo paaiškinta, kad 100 litų yra ne mokestis, o auka. Nesu girdėjusi, kad aukos suma būtų nustatyta. Kiek žmogus gali, tiek duoda, o čia įvardijama konkreti suma. Tai kokia čia auka? Juolab kad ši auka nėra vienintelė. Mažiausiai 100 litų dar reikės skirti ceremonijai bažnyčioje", – stebėjosi viena tuoktis susirengusi klaipėdietė.
Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės parapijos dekanas kunigas Vilius Viktoravičius paaiškino, jog žmonių sąmonėje yra daug kas suvelta. Jis pabrėžė, kad auka bažnyčiai nėra, kad noriu duodu, noriu – ne arba kiek noriu, tiek duodu. Yra atvejų, kaip šis, kai nustatoma norma, kad žmonės orientuotųsi.
"Surinkti pinigai panaudojami Šeimos centro, kur vyksta kursai išlaikymui: patalpoms, darbuotojų atlyginimams, mokesčiams, metodinei medžiagai. Viskas kainuoja", – tvirtino V.Viktoravičius.
Eina ir turintys vaikų
Vasaros pradžioje amžiną meilę prieš Dievą prisieksianti jauna klaipėdietė abejojo kursų nauda.
"Išklausiau paskaitas, o naudos jokios. Buvo pasakojami visiems žinomi dalykai – apie santykius, bendravimą. Teorinė medžiaga", – piktinosi mergina.
Klaipėdietė net neabejoja, kad daugumai porų šie kursai yra prievolė, formalumas. Paskaitose jie sėdi nenoromis, apžiūrinėja savo batus ir laukia, kad greičiau prabėgtų užsiėmimų laikas.
"Jei nereikėtų pažymos, niekas neitų į tuos kursus. Draugai, kurie taip pat ruošiasi tuoktis, pasakojo, kad jiems buvo pasiūlyta iš karto pasirašyti pažymą. Visi atnešė ir išėjo", – prisiminė klaipėdietė.
Merginai keista pasirodė tai, jog elementarius dalykus apie gyvenimą turi klausytis ir vyresnio amžiaus poros, kurios turi daug gyvenimo patirties. Taip pat – ir jau vaikų besilaukiančios ar susilaukusios poros.
"Gal reikėtų atrinkti, kas turi lankyti kursus. Jie naudingi jauniems, mažai vienas kitą pažįstantiems žmonėms. Ką naujo gali sužinoti apie vienas kitą kartu dešimt metų gyvenanti pora", – svarstė mergina.
Susidraugavo tarpusavyje
Tačiau ne visos poros skeptiškai žiūri į sužadėtinių kursus. Nemažai jų tvirtina, kad paskaitos padėjo geriau pažinti būsimą sutuoktinį, suteikė išminties, padėjo kitaip pažvelgti į iškilusias problemas.
"Kursai įdomūs. Įdomu spręsti ir užduotis sužadėtinių sąsiuvinyje, kuris duodamas. Tai padeda geriau pažinti savo antrąją pusę. Sužinoti dalykus, apie kuriuos net nesusimąstai. Minusas tik tas, kad kursai vyksta mažoje patalpoje, o žmonių prisirenka daug", – pasakojo liepą ištekėsianti mergina.
Kretingos vienuolyne kursus lankiusios poros vienareikšmiai tvirtino, jog juos sužavėjo aplinka.
"Į paskaitas ateidavo nedaug – aštuonios poros. Ne tik klausydavomės lektorių, bet ir bendraudavome tarpusavyje, dalydavomės patirtimi. Labai susidraugavome", – džiaugėsi klaipėdietė.
Žinios nėra svarbiausios
Kunigas V.Viktoravičius pabrėžė, jog poroms, kurios nori tuoktis bažnyčioje, pasirengimas santuokai privalomas. Taip yra visame pasaulyje. Italijoje, kitaip nei Lietuvoje, nuo atėjimo į bažnyčią iki santuokos turi praeiti ne mažiau kaip metai.
Anot kunigo, pasiruošimo metu svarbu išsiaiškinti, ar tikrai žmonės nori tuoktis. Yra žmonių, kurie išsigąsta, kad reikės visą gyvenimą būti kartu, ir sprunka.
"Pasirinkimas yra tuoktis ar nesituokti bažnyčioje. Jei nusprendei tą daryti, turi priimti visą "paketą". Santuokai pasirinkdami bažnyčią išsakome, kad esame tikintys. Tad turi būti svarbu žinoti bažnyčios mintį apie santuoką, kaip reikia gyventi. Esmė, kad vadovautumeisi vertybėmis, kurias puoselėja bažnyčia. Santuoka nėra tik bėgiojimas pagal jausmą. Šis turi eiti iš paskos", – tvirtino kunigas.
Anot V.Viktoravičiaus, kursai reikalingi ne tik dėl žinių. Paskaitos nėra tos, kurias reikia tik išklausyti. Jos naudingos visiems žmonėms, nepriklausomai nuo amžiaus. Kursų esmė – priversti žmones kalbėtis tarpusavyje apie poziciją, mintis, lūkesčius.
"Dažnai būna, kad sužadėtiniai išklauso, bet nekalba. Net vyresnio amžiaus žmonės mielai išklauso paskaitas, o jaunimui naudinga pabendrauti su jais", – aiškino kunigas.
Vietoj kursų – šukuosena
Klaipėdos dekanato Šeimos centre į paskaitas ateina po 15–20 porų. Įstaigos vadovė Asta Gliožienė neslėpė, jog iš pradžių jos į kursus ateina nusiteikusios priešiškai, bet vėliau požiūris pasikeičia.
"Kursai – tai pasimatymai, laiko skyrimas vienas kitam. Paskaitų metu lektoriai savanoriai kalba gyvenimiškus dalykus, su kuriais kasdien susiduriama. Sužadėtiniai gali paliesti temas, kurių anksčiau nelietė. Dauguma baigusiųjų tvirtina, kad kursai patiko. Nedaugelis ryžtasi parašyti priešingai", – teigė vadovė.
Anot A.Gliožienės, pratybų sąsiuvinyje esančios užduotys padeda suvokti požiūrį į šeimą.
"Kursai padeda atsakingai pasiruošti santuokos sakramentui, sužinoti, kas tai yra, nes dauguma bažnyčioje nori tuoktis dėl mados. Dalis porų net negali pasakyti, kas pasikeis jų gyvenime po bažnytinės santuokos. Aiškina, kad serganti močiutė lengviau numirs, kad tuokiasi, nes priešingu atveju uošvė neduos pinigų vestuvėms", – komentavo vadovė.
Anot A.Gliožienės, jei žmonės sunkiai gyvena ir neturi pinigų, sumažinama auka už kursus. Tačiau ji pastebėjo, kad, lyginant tai, kiek poros išleidžia pinigų vestuvėms, kursų kaina yra labai maža.
"Sprendžiame pagal situaciją. Tačiau ne visi žmonės geranoriškai reaguoja į auką. Viena moteris, sužinojusi, kad už kursus reikės mokėti, pasakė, jog geriau tuos pinigus sumokės už šukuoseną", – pabrėžė vadovė.
Pasak vadovės, blogiausia, kad kursai vyksta mažose patalpose. Norėtųsi, kad jie būtų organizuojami mažesnėms grupėms.
Už paslaugas reikia mokėti:
Civilinės santuokos ceremonija ir įregistravimas – 70 Lt;
Bažnytinės santuokos įregistravimas – 21 Lt;
Santuokos ceremonija bažnyčioje – dažniausiai aukojama ne mažiau kaip 100 Lt;
Bažnyčios papuošimas ceremonijai – apie 50 Lt;
Privalomi kursai prieš santuoką bažnyčioje – nustatyta auka ne mažiau nei 100 Lt.