Rododendrų tyrinėtojai juos skirsto į visžalius, pusiau visžalius ir vasaržalius. Vasaržalius rododendrus, žiemą numetančius lapus, sodininkai mėgėjai vadina lauko azalijomis.
Rododendrams tinka rūgšti (4,5-5,5 pH), labai puri dirva, kurioje neturi trūkti (ypač paviršiuje) organinių medžiagų. Dirvos paviršių reikia mulčiuoti lengvu mulčiumi. Augalams neturi trūkti drėgmės.
Augalui svarbu kaimynai
VDU Botanikos sodo dendrologė Danguolė Liagienė pataria rododendrus sodinti į purų dirvožemį su durpių priemaiša. Dirvos rūgštingumą galima padidinti, augalus mulčiuojant pušų spygliais arba kiminų durpėmis. Rododendrai gerai augs arti pušų, maumedžių, kėnių, cūgų ar ąžuolų ir tuomet, jei bus mulčiuojami pušų spygliais ir žieve, ąžuolo lapais, kiminų durpėmis.
Visžaliams rododendrams plačiais lapais neturi trūkti maisto medžiagų ir drėgmės. Kadangi jų (ir kitų) rododendrų šaknys paviršinės, tai jiems pakanka negilaus derlingo dirvos sluoksnio.
Labai svarbu, kad rododendrų sodinukai ir seni augalai neperdžiūtų. Negalima leisti jų lapams apvysti. Ypač kruopščiai laistomi ką tik pasodinti rododendrai. Verta įsidėmėti, kad vasaržaliai rododendrai greičiau pajunta drėgmės stoką nei visžaliai, kurių vaškiniu sluoksniu padengti lapeliai susisuka, kad sumažėtų garinimo paviršius.
Svarbu, kad drėgmės netrūktų gegužės ir liepos mėnesiais, antraip rododendrai žydės trumpiau. Beje, laistyti reikia anksti ryte arba vėlai vakare, kai ne tokia aktyvi saulė.
Danguolė Liagienė tvirtina: juo stambesni visžalių rododendrų lapai, tuo labiau jiems reikia pavėsio. Smulkialapiai rododendrai gali augti saulėtoje vietoje, tačiau ir jiems neturi trūkti drėgmės. Saulėtoje vietoje gerai augs ir vasaržaliai rododendrai. Pažymėtina, kad visžalius stambialapius rododendrus galima sodinti šiaurinėje (tinka ir rytinė bei vakarinė) pastato pusėje, tačiau ji turi būti apsaugota nuo vėjų.
Naudingi patarimai
Lietuvoje skirtingų rūšių rododendrai žydi apie 2-3 savaites skirtingu laiku. Tad galima suformuoti rododendrų grupes, kurios žydėtų apie tris mėnesius (nuo balandžio iki rugpjūčio).
Rododendrai negali augti šalia visų rūšių liepų, bukų, kaštonų, tuopų, ievų, nes šių lapuočių lapija labai tanki. Skurs rododendras, pasodintas prie eglės, nes jos šaknys arti dirvos paviršiaus.
Rododendrais galima apželdinti visas sklypo vietas. Geriausiai juos sodinti pavasarį (iki gegužės vidurio) arba rugsėjį, tačiau galima sodinti ir vasarą. Sodinant žydintį krūmą, patariama žiedus pašalinti. Jei sodinamas daug žiedinių pumpurų turintis rododendras, reiktų dalį jų nuskabyti. Patariama šiuos augalus sodinti tankiai - šiek tiek liesdamiesi šaknimis, jie auga geriau.
Rododendrai genimi anksti pavasarį vidutiniškai kas penkeri metai. Kasmet iškerpamos nudžiūvusios ir ligų apniktos šakelės.
Tręšimas
Tręšiama mineralinėmis ir organinėmis trąšomis (pirmoje vasaros pusėje rododendrams reikia daug azoto, kalio ir fosforo). Tinkamiausios yra organinės trąšos - senas perpuvęs mėšlas. Jis ne tik suteikia maisto medžiagų, bet ir pagerina dirvos struktūrą - ji tampa puresnė, laidesnė vandeniui ir orui. Beje, mineralines trąšas augalai gerai pasisavins, jei dirva, kurioje jie auga, yra rūgšti. Jei dirva šarminė, tai didesni mikroelementų kiekiai gali pakenkti rododendrams.
Tręšiama du kartus - anksti pavasarį ir po žydėjimo.
Atsparesni ligoms ir kenkėjams yra vasaržaliai rododendrai, augantys saulėtose vietose. Visžaliai bus atsparesni ligoms augdami pusiau pavėsyje. Trūkstant azoto, augalo lapai šviesėja, lėtai auga ūgliai, nesusiformuoja žiediniai pumpurai, rugpjūčio mėnesį pradeda geltonuoti, ruduoti ir kristi lapai. Pastebėję šiuos požymius, persodinkime į tinkamą dirvą, tręškime azoto trąšomis.
Dėl geležies ir boro trūkumo dažniausiai nukenčia visžaliai rododendrai, augantys dirvoje, kurioje per daug kalcio. Tuomet ant lapų atsiranda mažų rudų dėmių, kurios ilgainiui susilieja, pradeda džiūti ir kristi. Tokiu atveju gelbėkime augalą, tręšdami jį kompleksinėmis mineralinėmis trąšomis, kuriose daug boro ir geležies.
