Galima vadinti tai neorganizuotumu ar dar kaip nors, tačiau faktas yra faktas: neretai po rytinės kavos su sumuštiniu, o vėliau pietinio šokolado ar netgi sumuštinio, pirmuoju normaliu ir santykinai pilnaverčiu valgymu tampa vakarienė. Ir dar tokiu metu, kai valgyti būna tiesiog nebepadoru.
Netgi jei pakeliui namo bandote save užprogramuoti nesiartinti prie šaldytuvo, noras valgyti temdo akis, išrankumas maistui nyksta kaip sniegas pavasarį, o rezultatas – persirijimas. Pasekmes iš pradžių juntame nemaloniu skrandžio persipildymu, vėliau pamatome ir ant svarstyklių, o dar vėliau kamuojame savo psichiką savęs žeminimu. Tai ką gi daryti? Kaip ir iš visų padėčių, kurios, atrodo, yra be išeities, išeitys yra trys.
Pirmasis variantas. Terapeutė Marina Tiuleneva pataria nevalgyti artimiausias 14-15 valandų, kitaip tariant, iki kitos dienos normalaus pietų meto. Šių valandų pakanka, kad „išsivaikščiotų“ patirtos maistinės perkrovos pasekmės. Tuo tarpu pusryčių, kuriuos daugelis teisingai vertina kaip pagrindinį dienos valgymą, atsisakyti visai nereikia. Tik jie turi būti iš tiesų lengvi, klasikiniai: 100 g varškės arba indelis avižinės košės ir panašiai.
Antrasis variantas. Kitą dieną paskelbti iškrovos diena, kitaip tariant, per visą dieną suvalgyti arba 800 g liesos varškės, arba 1,5 kg obuolių, arba 2 kg daržovių be druskos, arba išgerti 2 l kefyro. Norintieji gali skirti dieną bananams – 1 kilogramui. Tik svarbu susilaikyti nuo ekstremizmo ir nebadauti, nes alkis gali netgi kelioms paroms perprogramuoti organizmą riebalų kaupimui, o tuomet svoris pradės augti net ir nuo santykinai saugių produktų.
Trečiasis variantas. Viena iš sveikatos paslapčių, kurias žino visas pasaulis ir kuri yra siekiama, bet ne kiekvienam pasiekiama – tai 10 000 žingsnių (5 km) per dieną. Jei kitą dieną po vėlyvo apsirijimą šią normą padvigubinsite, o tai visai nėra baisu, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, tai persivalgymo pasekmės išnyks (anuliuosis). Vietoje jų atsiras raumenų džiaugsmas ir atsakingo požiūrio į save suvokimas.
Svarbu tik prisiminti, kad vėlyva vakarienė – tai ne ta vakarienė, kuri valgoma po 6 valandos vakaro, o ta, kuri valgoma likus mažiau nei 2 valandoms iki miego. O geriausias miegas yra tas, kuris prasideda prieš vidurnaktį.
