Lietuvos nacionalinio muziejaus Etninės kultūros skyriaus vedėja Elvyda Lazdauskaitė sakė, kad margučių dažymas minimas ir vienoje Martyno Mažvydo giesmėje. Pasak E.Lazdauskaitės, tautosaka byloja apie kiaušiniui teikiamą magišką galią: XIX a. pabaigoje žemdirbiai pirmoje išartoje vagoje kaip auką deivei Žemynai padėdavo kiaušinį.
Pirmieji dažai – augaliniai
Lietuvoje, kaip ir daugelyje pasaulio šalių, margučiai buvo gamtos pabudimo, gyvybės, derlingumo, o krikščionybės laikais – Kristaus prisikėlimo, žmogaus dvasinio atgimimo simboliai. Ankstyviausi margučių pavyzdžiai išliko tik iš XIX a. pabaigos, tačiau jų raštai sutinkami pirmykštės bendruomenės laikotarpio keramikoje, papuošaluose.
Muziejininkė papasakojo, kad iki XX a. pr. kiaušiniai buvo dažomi daugiausia augaliniais dažais – svogūnų lukštais, beržų lapais, šieno pakratais, ąžuolo ar juodalksnio žievėmis. Naudojami įvairiausi žolynai, uogos, medžių žievė. Šiais dažikliais išgaunami rusvi, žalsvi, gelsvi atspalviai. Dabar kiaušiniai neretai dažomi ir sintetiniais dažais, lakuojami ryškių spalvų laku.
Grafikos kūriniai
„Marginami kiaušiniai dvejopai: išskutinėjant raštus adata, skustuvu arba peiliuku viena spalva dažytų kiaušinių paviršiuose ir išrašant raštus ant kiaušinio karštu vašku, naudojant pagaliuką arba smeigtuką.
Nudažyti, dažuose išvirti kiaušiniai išskutinėjami peiliuku įvairiais raštais. Puošiant margutį skutinėjimo būdu, raštas dažniausiai būna smulkus, ažūrinis, linijos – grafiškos, kampuotos, – pasakojo E. Lazdauskaitė. – Kartais tie raštai išplėtojami ir tampa puikiu grafišku marginiu, tiesiog grafikos kūriniu. Jų ornamentų detalės ir kompoziciniai deriniai pasikartoja skrynių tapyboje, audinių raštuose, medžio raižiniuose, metalo papuošaluose, keramikos ornamentų motyvuose.“
Magiški raštai
Raštai į kompozicijas jungiami taškais ir vingeliais. Net menkas rašto elementų pergrupavimas gali pakeisti visą kompoziciją, todėl sunku rasti net ir du vienodo rašto margučius.
Tokie raštai tolimoje praeityje turėjo magišką prasmę ir išsaugojo daug senųjų lietuvių tikėjimų simbolių.
Pašnekovė atkreipė dėmesį, kad raštai sudaromi iš tolimoje praeityje buvusių prasmingų geometrinių ženklų ir simbolių. Marginant naudojama daug įvairiausių ženklų. Tai saulutės, kryžiukai, spiralės, žalčiukai, žiedeliai, dantukai, eglutės, paukščio pėdelės, rūtelės ir kt.
Darniai komponuojami taškeliai, brūkšneliai, lankeliai, vingeliai, trikampėliai, rombeliai, kryželiai sukuria dangaus šviesulių įvaizdžius – nesuskaičiuojamas saulučių ir žvaigždučių variacijas.
Ritmiškai pasikartodami besivyniojantys apie kiaušinį žalčiukai, gyvatukės, ragai, išryškina kiaušinio ovalą.
Pirmapradžiai simboliai susipynė su vėlesniais – augalijos, paukščių motyvais. Vašku kiaušinius dažniausiai išrašydavo moterys, o skutinėdavo vyrai.
Galima ir paprasčiau
„Labai dažna marginimo technika – batika, tam didelių įgūdžių nereikia. Imama svogūnų lukštų, žemuogių lapelių, kaspinėlių ir pan. Jais apdėliotas kiaušinis suvyniojamas į skudurėlį, apvyniojamas siūlais ir verdamas dažuose“, – pastebi muziejininkė.
Naujausi margučių puošimo būdai – spalvinimas specialiais labai intensyvių tonų lakais, lipdukų klijavimas. Tai užima mažiau laiko, tačiau kita vertus, teikia mažiau džiaugsmo, nes nėra kūrybos.
Vaikų džiaugsmas
„Nuo seno margučiai buvo dovanojami, aukojami ir naudojami sėjos, ganiavos pradžios apeigose ir šventėse“, – priminė pašnekovė.
Šiandien margučiais puošiamas Velykų stalas, jie dovanojami svečiams ir artimiesiems. Didžiausią džiaugsmą margučiai teikia vaikams. Ridenimas loveliu – smagiausia šventinė pramoga. Kuo toliau kiaušinis nurieda, tuo didesnė sėkmė. Smagu išbandyti ir margučio tvirtumą. Laimi išsirinkęs stipriausią kiaušinį. Margučiais keičiamasi, jie daužiami vienas į kitą, ritinėjami. Margučius dovanoja ir Velykų lalauninkams, keliaujantiems nuo trobos prie trobos.
Dažnas namuose turi margučių kolekciją, sukauptą, kai kasmet per Velykas patį gražiausią margutį pasideda prisiminimui.
