Būdamas mažas T. Haseris tiesiog idealizavo Adolfą Hitlerį. Kai fiureris atvyko į jo gimtąjį Miuncheną, vaikas su tėvu stovėjo minios priešakyje ir tiesė rankutę norėdamas bent pirštu paliesti savo dievuką.
„Žinojau, kad jei galėsiu paspausti jo ranką, jos neplausiu mėnesių mėnesius“, - prisimena vyras.
Praėjus daugeliui metų, norėdamas ištaisyti jaunystės klaidas, T. Haseris priėmė judėjų tikėjimą.
Vyras teigia, jog jo vaikystė buvo šviesi ir laiminga. Kartu su seserimi jie buvo vieni lojaliausių ir aktyviausių „Hitlerio jaunimo“ organizacijos narių. Jo tėvas nacių partijoje užėmė gana aukštą postą.
XX amžiaus 6-ame dešimtmetyje T. Haseris iš Vokietijos išvyko gyventi į Jungtinę Karalystę, kur vedė antrą kartą. Jo žmona Patricia buvo augusi žydų bendruomenėje, nors pati buvo ne žydė. Moteris nusprendė priimti judėjų tikėjimą.
T. Haserio gyvenimas apvirto aukštyn kojom, kai jį su žmona ir kelias žydais draugas pakvietė nuvykti į Izraelį. Pirmąją naktį Jeruzalėje T. Haseris negalėjo sudėti bluosto, todėl priėjo prie lango viešbučio kambaryje. Kai pažvelgė į apačią, pamatė stulbinantį Jeruzalės grožį ir žydams švenčiausias vietas. Emocinis sukrėtimas buvo toks gilus, jog grįžęs namo vyras tvirtai žinojo, ką turi daryti.
Kai T. Haseris kreipėsi į vietos rabiną ir pareiškė norintis tapti judaizmo pasekėju, šventikas tarė: “Kodėl neapsisprendei anksčiau?“
Perėjimas į judėjų tikėjimą užtruko ketverius metus – per tą laiką buvęs A. Hitlerio pasekėjas išmoko hebrajų kalbą ir atidžiai perskaitė Torą. Bet net ir tapęs judaizmo pasekėju, vyras nesijautė pilnai priklausantis žydų bendruomenei. Todėl, būdamas 62 metų, nutarė atlikti „bar micva“ ritualą, kurį papratai švenčia paaugliai žydai.
Tapęs judėjų pasekėju, T. Haseris keliauja iš sinagogos į sinagogą, kur moko vaikus ir suaugusiuosius apie Holokaustą.
Kalbėdamas apie judaizmo priėmimą, T. Haseris klausia žydų : „Aš žydas ar ne?
„Nesijaudink, Theo, esi vienas iš mūsų“, - sulaukia atsakymo.
„Būtent to visada ir norėjau“ , - prisipažįsta vokietis.