Ką būtina žinoti apie save, renkantis profesiją?
Daugelis žymių mokslininkų, menininkų bei visuomenės veikėjų tvirtina, kad gana anksti pajuto turį polinkį vienai ar kitai veiklai, kuri vėliau tapo jų profesija. Tai rodo, kad širdies balsas geriausiai pasufleruoja, kokią profesiją rinktis, o svajonės paprastai būna aiškiausios būtent jaunystėje.
Vis tik ne mažiau svarbu žinoti ir savo sugebėjimus. Kalbama apie teorinį, socialinį, praktinį, profesinį intelektą ir meninius, psichomotorinius, techninius, komunikacinius gabumus. Šiuos dalykus parodo mokymosi balai, juos mokyklos psichologas gali įvertinti specialiais testais.
Renkantis profesiją labai praverčia ir žinios apie įvairias profesijas. Daugelį profesijų gali rinktis įvairių charakterių žmonės. Kita vertus, kai kurių profesijų žmonės dažnai pasižymi tam tikromis charakterio savybėmis. Pavyzdžiui, aktoriai būna emocingi, ekspresyvūs, geba įsijausti; chirurgai – ryžtingi, sugeba „atidėti jausmus į šalį“, moka ilgam laikui sutelkti dėmesį; mokytojai turi gebėjimą bendrauti, yra itin atsakingi. Taigi, renkantis profesiją, pravartu panagrinėti savo charakterio bruožus.
Profesiniai asmenybės tipai
Psichologas Johnas L. Hollandas išskiria tokius profesinius asmenybės tipus:
Realistai. Mieliau dirba su daiktais, įrankiais, gyvuliais negu su informacija ar žmonėmis. Šiai grupei priklausytų ūkininkai, kvalifikuoti darbininkai ir inžinieriai.
Tyrinėtojai. Noriau naudojasi protu ir abstrakčiu mąstymu, tikslingai ieško informacijos, nuosekliai renka faktus, juos analizuoja, o ne dirba su žmonėmis ir daiktais. Tai mokslininkai, aukštos kvalifikacijos technikai ir matematikai.
Menininkai – labai kūrybingi žmonės, išsiskiriantys originalumu, saviraiška ir intuicija. Sukuria originalių darbų, o dirbdami su žmonėmis, naudoja išraiškos priemones. Tai rašytojai, liaudies menininkai, scenos meistrai.
Bendrautojai. Mieliau dirba su žmonėmis negu su daiktais ar informacija. Tai patarėjai, socialiniai darbuotojai, mokytojai, pardavėjai.
Iniciatoriai. Norintys ir mielai vadovaujantys žmonės, kurie, siekdami tam tikrų organizacijų, politinių, finansinių tikslų, sugeba įtikinti kitus. Tai vadovai, administratoriai, politikai.
Vykdytojai. Noriau dirba su informacija negu su žmonėmis ar daiktais. Šiai grupei priklauso buhalteriai, finansininkai, klerkai.
Daugeliui žmonių būdingos bent trijų minėtų asmenybės tipų kombinacijos. Pavyzdžiui, ūkininkas gali būti realistas, vykdytojas ir tyrinėtojas.
Jeigu visgi nesugebate pamatyti savęs iš šalies ir nesuprantate, į kokią sritį jūs linkstate, tarkitės su kuo daugiau žmonių ir klauskite, kokia profesija, jų nuomone, jums tiktų. Labai svarbu nenuvertinti, bet ir nepervertinti savęs, neužstrigti kilus pirmai minčiai, svarstyti tol, kol būsite išties patenkintas sprendimu.
Keletas būdų, padedančių įveikti egzaminų stresą ir organizuoti mokymąsi
Visų pirma, svarbu, kad mokymuisi netrukdytų neigiamos emocijos. Jei apėmė bloga nuotaika, vertėtų „pagauti save“, kad jau pradedat save graužti, ir nukreipti niūrias mintis pozityvia linkme. Tam puikiai tinka „stop“ technika: kai tik ateina negatyvios mintys, reikia garsiai pasakyti „stop!“. Jei negera, pasikalbėkite su tėvais ar draugais. Jei stresinėje situacijoje neišeina savęs kontroliuoti, tikrai nevertėtų savo nuožiūra griebtis raminamųjų vaistų – jie gali per daug užslopinti, geriau kreiptis pagalbos į psichologą, jis padės išsiaiškinti individualias priežastis ir pamokys streso valdymo būdų.
Nežiūrint didelio žinių kiekio, daugelis mokinių visgi nemoka mokytis. Dažnai tai, ko nespėjo išmokti ankstesnėse klasėse, atrodo nebeišmokstama, gyventi darosi vis įdomiau, o sėdėti ir mokytis gaila laiko. Norint efektyviai mokytis, reikia ne tik stengtis sąmoningai kontroliuoti mokymosi procesą, bet ir žinoti, kaip jį organizuoti.
• Mokymosi medžiagos konspektus svarbu turėti dar prieš egzaminus. Ją būtina sudalinti į lygias dalis. Tipiška klaida – į vieno bilieto smulkmenas gilinamasi visą dieną, o kiti klausimai net nespėjami perskaityti.
• Galima prisiversti skaityti, bet neįmanoma prisiversti suprasti ir įsiminti. Todėl geriau paisyti savo organizmo ypatumų: jei esate vyturys, geriau mokytis anksti ryte, na, o kai kurios pelėdos daugiausia išmoksta naktimis. Kai kurie žmonės daugiausia nuveikia, jei dienos metu pamiega, dar kiti – keičia mokymosi grafiką pagal nuotaiką.
• Vieni naują informaciją geriausiai įsimena per vaizdinę atmintį, tada norint įsiminti reikia piešti schemas, kitų stiprioji vieta – garsinė atmintis, tada reikia sau pačiam ar kitam atsakinėti bilietus balsu. Studentai dažniau nei abiturientai naudoja tokį mokymosi būdą – surenka medžiagą ir sako vienas kitam atsakymus į egzamino klausimus. Šis metodas labai efektyvus ir gali būti naudingas ir abiturientams.
• Mokantis labai svarbu apytikriai kas valandą daryti pertraukėles, o galiausiai užsiimti atpalaiduojančia veikla – nueiti į kiną, pas draugus, pasportuoti. Tinka bet kas, kas padės visiškai užmiršti mokymąsi.
• Išmokus bilietą, svarbu prie jo grįžti dar kartą ir pasitikrinti, kiek informacijos išliko atmintyje, o ko neatsimenama, prireikus pakartoti.
• Per egzaminą patariama atidžiai išklausyti instrukcijas, perskaityti užduotis ir apmąstyti, kiek laiko reikia kiekvienam klausimui atsakyti, pradėti reikia jau nuo žinomų klausimų, „neužstrigti“ prie neaiškių.
Balandžio mėn. žurnalo „Aš ir psichologija“ numeryje skaitykite:
Interviu su dainininke Neda Malūnavičiūte
Kas mums trukdo būti protingiems?
Testas: ar esate sprendimų priėmimo profesionalas?
Kodėl mano vaikas elgiasi agresyviai?
Abiturientų ir jų tėvų rūpesčiai
Atradę savąjį kelią
Glamonės
Trys mitai apie viltį
Bulvarinis populiarumas
Puodelis kavos už 20 Lt
Pavasariškai – apie gyvybingumą ir aistrą gyventi
Dieviškoji nosis
Dieta ar pasninkas?
Apsvaigę nuo įspūdžių
AŠ NE PSICHOLOGAS
Infekuotas tekstas
Greitoji pagalba artėjant egzaminams.
Mano pašaukimas.
Arčiau vienas kito...
Kokie kvapai sudaro mano aromatą?
