Nors pavasaris ir vėluoja, lydekas, kaip ir ankstesniais metais, leidžiama žvejoti nuo balandžio 21 dienos. Nuo tos dienos jau galima žvejoti ir masalui naudojant gyvą žuvelę.
Sugavus dar neišneršusią lydeką, reikėtų ją paleisti. Kaip pasielgs žvejys – ją paleis ar pasiims, priklauso nuo jo kultūros. Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Gamtos išteklių skyriaus vedėjas Vilmantas Graičiūnas, vertindamas žvejų kultūrą, sakė, kad ji pastebimai kyla. Vis daugiau žvejų paleidžia visas sugautas žuvis, kasmet vis mažiau žmonių žvejoja be leidimų – per ketverius metus išduodamų leidimų skaičius išaugo daugiau nei du kartus, žvejybos vietose paliekama mažiau šiukšlių.
Mėgėjiškos žūklės taisyklės nedraudžia žvejoti pavasarinio žuvų neršto metu, tačiau laikotarpiu, kai neršia lydekos, sterkai, salačiai, kiršliai, žiobriai ir otai, o Nemuno deltos regioninio parko telkiniuose – karšiai, šių žuvų negalima gaudyti.
Kiršlius ir salačius dar draudžiama žvejoti iki gegužės 15 d., sterkus – iki gegužės 20 d. Nuo gegužės 1 d. iki liepos 31 d. Baltijos jūroje bus draudžiama gaudyti otus, o nuo gegužės 15 d. iki birželio 15 d. – žiobrius.
Jeigu užkimba žuvis, kurią tuo metu draudžiama gaudyti, ją reikia iš karto paleisti atgal į vandens telkinį. Draudžiamos gaudyti žuvys, suleistos į tinklelį sugautam laimikiui laikyti, nesvarbu, ar jos gyvybingos, ar ne, laikomos laimikiu ir už jas teks atlyginti žalą. Už kiekvieną draudžiamu laiku sugautą karšį ar žiobrį teks sumokėti po 40,52 Lt, už lydeką, sterką, salatį ar kiršlį – po 101,3 Lt. Jeigu žuvys bus sugautos draustinyje ar rezervate, teks sumokėti tris kartus didesnę sumą. Už pažeidimą dar teks sumokėti ir iki 200 Lt baudą.
