Antradienį į spaudos konferenciją susirinkę alpinistai tvirtino, kad ekspedicija buvo labai varginanti - siautė pūgos, alpinistai nesinaudojo aukštuminių gidų šerpų paslaugomis, todėl patys turėjo įkurti šturmines stovyklas, užsinešti kelionės reikmenis, palapines ir deguonį.
Ekspedicijos vadovas S.Vilius svarstė, kad galbūt būtent šerpų neturėjimas nulėmė, kad Sisia Pangma viršūnę pasiekė tik vienas lietuvių alpinistas. 8027 metrų aukštį įveikė jauniausias ekspedicijos dalyvis - 29-ių metų M.Leskauskas.
"Mano sėkmingas įkopimas - visos komandos rezultatas. Viršūnė - prizas, kurio galėjo ir nebūti", - tvirtino jis.
Kartu su M.Leskausku vienoje grupėje kopę S.Rudnickas ir E.Šimanauskas sustojo maždaug 7900 metrų aukštyje.
Nuo kolegų atsiskyręs jauniausias lietuvių ekspedicijos dalyvis iš pradžių kopė vienas, vėliau prisijungė ir į pagrindinę viršūnę įkopė kartu su trimis austrais ir vienu jų šerpu. "Jokios euforijos, romantikos viršūnėje nebuvo. Tik mintis kuo greičiau leistis žemyn. O kad įkopiau, pajutau tik Lietuvoje - kai visi sveikinti pradėjo", - šypsojosi M.Leskauskas.
Vyras ketina ir toliau neapleisti alpinizmo, nors pripažino, kad fizine prasme alpinizmas - savęs kankinimas. "Tačiau dvasine prasme - idealu. Tai pabėgimas nuo visko", - pridūrė jis.
Ekspedicija kainavo apie 100 tūkst. litų.
Šiais metais minimi svarbių įvykių Lietuvos alpinizmo istorijoje jubiliejai: pirmųjų lietuviškų vardų suteikimui viršukalnėms - Lietuvos, Čiurlionio, ir Donelaičio Pietų Pamyre - sukanka 40 metų. 35 metai sukanka, kauteiktas vardas Žalgirio viršukalnei, 25 metai - Vilniaus universiteto ir Mažvydo viršukalnėms.
Šiuo metu lietuviškus vardus jau turi 22 viršukalnės. 2003 metais vienai suteiktas Karaliaus Mindaugo vardas.
Fondo "Baltų žygiai" alpinistai ir keliautojai šiemet planuoja užkopti į kelias lietuviškus pavadinimus turinčias viršukalnes - Nemuno, Žalgirio, Lietuvos alpinistų bei Gedimino Akstino.