Neturėdama V.Šustausko teistumo įrodymų, VRK leido jam dalyvauti rinkimuose Šilainių vienmandatėje rinkimų apygardoje, kurioje jis ir buvo išrinktas į Seimą.
Pasak Z.Vaigausko, dabar gautus dokumentus nagrinėja teisininkai. Po šio tyrimo paaiškės, ar pernai, dar būdamas kandidatu į parlamentarus, V.Šustauskas pažeidė įstatymus, nepranešdamas rinkėjams apie savo teistumą.
VRK vadovo teigimu, dabar teisininkai lygina sovietmečio Lietuvos ir Sovietų sąjungos baudžiamuosius kodeksus, ir aiškinasi, ar nusikaltimas, už kurį buvo nuteistas V.Šustauskas, yra sunkus, ar lengvas.
Kandidatai į Seimą rinkėjams privalo pranešti tik apie teistumą už sunkius nusikaltimus.
"Socialistinio turto grobstymas, smulkus chuliganizmas, tokių nereikia pranešti. O V.Šustausko yra ant ribos", - sakė Z.Vaigauskas.
Šeštadienį dienraštis "Lietuvos rytas" paskelbė, kad gavo Rusijos vidaus reikalų ministerijos Vyriausiojo informacijos centro išduotą pažymą apie tai, kad V.Šustauskas 1973 metų spalio 20-ąją buvo nuteistas Vyborgo liaudies teismo dvejiems metams laisvės atėmimo.
"Pagal turimus duomenis, Šustauskas Vytautas Dominykas Damovičius, gimęs 1945 kovo 19-ąją Tomkų kaime, buvo nuteistas Leningrado srityje Vyborgo liaudies teisme 1973 10 20 pagal Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 210, 206 (antrąją dalį) ir 40 straipsnius dvejiems metams laisvės atėmimo. Išlaisvintas 1974 02 11 Leningrade, Leningrado Nevos rajono nutartimi 10 mėnesių ir 15 dienų iki nustatyto termino", - patvirtino Rusijos VRM Vyriausiojo informacijos centro darbuotojas.
Pats V.Šustauskas atsisakė komentuoti informaciją apie jo teistumą. "Klausykite, nusibodo, duokite pagaliau man ramybę", - sakė V.Šustauskas ir išjungė savo mobilaus ryšio telefoną.
Seimo interneto puslapyje pateikiamoje oficialioje politiko biografijoje į klausimą, ar įsigaliojusiu teismo nuosprendžiu jis kada nors buvo pripažintas kaltu dėl padaryto sunkaus smurtinio nusikaltimo prieš asmenį, V.Šustauskas atsako trumpai: "Nebuvo".
Nusikaltimas, už kurį buvo teisiama pagal 206-ojo straipsnio antrąją dalį, pagal to meto Rusijos baudžiamąjį kodeksą apibrėžiamas kaip piktybinis chuliganizmas, pasižymintis nepaprastu cinizmu ar ypatingu įžūlumu.
210-asis straipsnis reiškia nepilnamečių įtraukimą į nusikalstamą veiklą.
Pernai kandidatuodamas į Seimą, V.Šustauskas kategoriškai neigė tik tai, kad jis sėdėjo kalėjime Karelijos autonominėje respublikoje.
Pasak "Lietuvos ryto", gavusi žinių, kad V.Šustauskas pažeidė įstatymą, neteisingai užpildęs kandidato į Seimo narius anketą, Vyriausioji rinkimų komisija gali siūlyti Seimui svarstyti V.Šustausko interpeliaciją.
"Gatvės politiko" reputaciją pelnęs V.Šustauskas šią vasarą vėl patraukė teisėsaugininkų dėmesį, kai televizijos laidoje pareiškė, jog "Lietuvoje tvarka bus tada, kada sukalens kalašnikovai".
"Ir kas ryšis tą žingsnį daryti? Galbūt būsiu aš vienas tų. Juk prisiminkim Armėnijos seimą. Kitaip pradėjo dirbti, kada atėjo, vietoj nupylė kelis", - per TV kalbėjo V.Šustauskas. Jis turėjo galvoje pernykštį teroro aktą Armėnijos parlamente, kai teroristai tiesiog posėdžių salėje sušaudė parlamento vadovą, premjerą ir kelis kitus pareigūnus.
Į šiuos V.Šustausko pasisakymus reagavo teisėsaugos institucijos, Seimas, pasipiktino Lietuvos armėnų bendruomenė. Valstybės saugumo departamentas, gavęs Generalinės prokuratūros bei Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pavedimus, atliko tyrimą. Po jo VSD pasiūlė Seimo nariui iškelti baudžiamąją bylą.
Tačiau V.Šustauskui pavyko išvengti baudžiamosios bylos, nes Generalinės prokuratūros pareigūnai negavo konkretaus asmens pareiškimo dėl V.Šustausko pasisakymų.