Tokius duomenis paskelbė Lietuvių kalbos institutas ir Vytauto Didžiojo universitetas, kartu atliekantys tyrimą „Sociolingvistinis Lietuvos žemėlapis: miestai ir miesteliai“. 2010 metais pradėtas projektas bus užbaigtas 2013-aisiais. Jis yra kito didelio projekto – „Miestai ir kalbos“ – sudėtinė dalis.
Tyrimo eigoje atlikta apklausa parodė, kad iš viso 3,4 proc. Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos gyventojų nekalba rusų kalba. Detaliau tai atrodytų taip: 2,7 proc. vilniečių, 4,8 proc. kauniečių ir 3,4 proc. klaipėdiečių pareiškė, jog visiškai nemoka rusų kalbos.
Kalbant apie kitus Lietuvos miestus, tai juose rusų kalbos nemoka 7 proc. vietos gyventojų.
„Šioje vietoje įdomu palyginti duomenis tarp mažesnių miestelių su gyventojų skaičiumi nuo 3000 iki 30 000 ir didesnių, kur populiacija siekia nuo 30 000 iki 200 000 žmonių.
Čia pastebimas labai rimtas skirtumas. Mažesniuose miesteliuose rusų kalbos nemoka 7,7 proc. gyventojų, o didesniuose miestuose tik 3,9 procentai. Gaunasi taip, kad vidutinis didesniųjų miestų rodiklis yra labai artimas Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos rodikliams.
Todėl galima pasakyti, jog didžiųjų Lietuvos miestų gyventojai moka rusų kalbą geriau, nors ir likusieji kaip ir anksčiau taip pat ją moka visai neblogai. Vis dėlto rusų kalba – tai kalba, kurią Lietuvoje žmonės moka geriausiai, savaime suprantama, po lietuvių kalbos“, – sakė interviu portalui DELFI viena iš projekto autorių, Vilniaus universiteto Lietuvių kalbos tyrimų katedros docentė Meilutė Ramonienė.