Išmoko apgauti matuoklius
Nors automobilių srautas kelyje Vilnius–Kaunas bei automagistralėje Kaunas–Klaipėda vis didėja, žūstančių ir eismo įvykiuose sužeistų žmonių skaičius kasmet mažėja.
„Kelių infrastruktūra Lietuvoje pasikeitė, automobiliai tapo saugesni. Nemanau, kad kelyje Vilnius–Kaunas 10 kilometrų per valandą padidintas greitis turės įtakos avaringumui“, – sakė Lietuvos policijos generalinis komisaras Saulius Skvernelis.
Pasak generalinio komisaro, reikėtų nepamiršti, kad greičio matuoklių tinklas yra platus, jie stovi tokiose vietose, kur būtina greitį sumažinti. S.Skvernelis tikina, kad kelių policija ir toliau aktyviai kontroliuos greitį nestacionariais radarais.
Tačiau šalies vairuotojai išmoko apgauti greičio matuoklius. „Jei greitį viršysi 20–80 km/val., aparatas (greičio matuoklis) tave apakins (nufotografuos), teks mokėti baudą, tačiau jei lėksi daugiau kaip 200 km/val. greičiu – nuotraukos atminimui negausi“, – juokdamasis sakė 10 metų vairuotojo stažą turintis Laurynas. Vyras ironizavo, kad dideliu greičiu skrodžiant autostradą greičio matuoklis nespėja sureaguoti ir užfiksuoti pažeidėjo.
Kad greičio matuokliai veikia netiksliai, pastebėjo ir klaipėdietė Daiva. „Vilniuje iš viso tie matuokliai neveikia. Prisipažinsiu, kad bent kelis kartus gerokai viršijau greitį, o aparatas manęs nefotografavo, jokių baudų negavau“, – sakė jau antrus metus Vilniuje dirbanti ir gyvenanti moteris.
O kelių policijos pareigūnai tvirtina, kad visi greičio matuokliai (tiek sostinėje, tiek užmiestyje) veikia. „Greičio matuokliai automobilius seka ir greitį matuoja jau iš tolo, o fotografuoja, kai pažeidėjas priartėja“, – sakė Lietuvos automobilių kelių direkcijos Eismo saugumo skyriaus vedėjo pavaduotojas Povilas Narbutas.
Kelionė sutrumpėjo dešimčia minučių
Pernai 110 km/val. greičiu magistralėje Vilnius–Kaunas buvo galima važiuoti tik ruože tarp Žiežmarių ir Rumšiškių. Nuo šių metų balandžio tokiu pat greičiu bus galima važiuoti jau 58 kilometrų ruože. Naikinti arba mažinti greičio apribojimus ketinama ir kitose kelio atkarpose.
Dėl šių pakeitimų kelionė tarp Vilniaus ir Kauno važiuojant maksimaliu leistinu greičiu turėtų sutrumpėti 5–10 minučių.
Taip pat padidėjo leistinas greitis važiuoti nuo Vilniaus iki Grigiškių (iki 100 km/val.), per Grigiškes bus leidžiama važiuoti iki 70 km/val., per Vievį – 80 km/val. greičiu.
Automagistralėje Kaunas–Klaipėda šiemet panaikinti arba sutrumpinti trys kelio ruožai, kuriuose greitis anksčiau buvo ribojamas iki 110 km/val. Klaipėdos prieigose (294–299 km) leistinas greitis jau pernai buvo padidintas iki 130 km/val. Kelio ruože prieš Jakų žiedinę sankryžą, ties sunkiojo transporto svėrimo aikštele, leistinas greitis padidintas iki 90 km/val.
Šalies vairuotojai tokiais pokyčiais pagrindiniame šalies kelyje patenkinti. Kasdien į darbą Vilniuje važinėjantis Marius teigia, kad naudingos ir tos sutaupytos 10 minučių. „Smagu, kai galima važiuoti greičiau, ypač kai sulauksime šiltų orų“, – sakė kaunietis Marius. Pasak vaikino, norėtųsi nemažinti greičio ties kelyje esančiomis gyvenvietėmis.
Daiva taip pat džiaugiasi didesniu greičiu kelyje, tačiau nerimauja dėl avaringas situacijas sukeliančių kelių „erelių“. „Kas lakstė, tas ir lakstys, o kai greitis bus didesnis, skaudžių nelaimių gali padaugėti. Ypač dėl žalio jaunimėlio, kuris neretai sukelia tragiškas avarijas“, – sakė 29-erių klaipėdietė.
Vilnietis Eugenijus nemano, kad dėl didesnio greičio kelyje padaugės avarijų.
Planuojama, kad 2012 m. greitkelio ruožas kelyje Vilnius–Kaunas galėtų pailgėti dar apie 25 km. Greičiau būtų galima važiuoti nuo Molūvėnų iki Vievio, ties Karčiupiu ir Rumšiškėmis.
Sieks automagistralės vardo
Pagrindiniai šalies keliai, jungiantys tris didžiausius šalies miestus (Vilnių, Kauną ir Klaipėdą), pradėti tiesti prieš pusę šimtmečio. 1970 m. lapkričio 3 d. atidaryta autostrada Vilnius–Kaunas. Tuomet tai buvo viena moderniausių magistralių visoje Sovietų Sąjungoje.
Jau po metų, 1971-aisiais, pradėta tiesti autostrada Kaunas–Klaipėda. Po šešiolikos metų darbų, 1987 m. rugsėjo 1-ąją, atidaryta pirmoji šalyje visus reikalavimus atitinkanti automagistralė.
O pagrindinis šalies kelias, jungiantis laikinąją ir šalies sostines, automagistralės vardu kol kas negali vadintis, nes susikerta vietiniai ir tarpmiestiniai transporto srautai. Planuojama, kad iki 2018 m. kelias bus rekonstruotas ir šiuo metu esantis kelias su skiriamąja juosta taps automagistrale.
Nuo 2005 m. iki 2010 m. rugsėjo kelių Vilnius–Kaunas ir Kaunas–Klaipėda infrastruktūrai gerinti išleista beveik pusė milijardo litų.
Automagistralėms keliami labai griežti reikalavimai. Pagal juos, draudžiama apsisukti kertant skiriamąją juostą viename lygyje, ribojamos nuovažos, autobusų stotelės, susikirtimai su vietinio eismo keliais. Automagistralėje visiškai uždraustas pėsčiųjų, dviratininkų, arklių kinkinių, traktorių ir kitų lėtaeigių transporto priemonių judėjimas. Abipus automagistralės esančių gyvenviečių keliai turėtų jungtis tik skirtingo lygio sankryžomis.
Atlikus papildomus kelio Vilnius–Kaunas ir automagistralės Kaunas–Klaipėda rekonstrukcijos darbus ir iškėlus autobusų stoteles, 2011–2012 m. maksimalų leistiną greitį numatoma didinti dar keliuose ruožuose.
