Ketvirtadienį Vilniaus miesto savivaldybė ir V. bei D. Butkų vadovaujama viešoji įstaiga Modernaus meno centras pasirašė meno centro kūrimo bendradarbiavimo memorandumą.
Numatoma, kad centre vietą atras lietuvių meno kūriniai nuo 1960-ųjų iki pat šių dienų. Tuo metu prieš porą metų rekonstruota Nacionalinė dailės galerija turi kolekciją iki 1960 metų.
V. ir D. Butkų sukauptoje kolekcijoje, kurią šie nori dovanoti Vilniaus miestui, yra apie 1500 tapybos, grafikos, fotografijos, skulptūros, video meno darbų.
Numatoma, kad visas muziejaus projektas kartu su kolekcijos įsigijimu kainuos apie 30 mln. Lt.
„Tai yra tiek, kiek pasaulyje kainuoja viena šiuolaikinio populiaraus meno drobė ar kūrinys. Tad apie pasaulinį meną su Lietuvos meno rinka arba poreikiu menui turbūt neverta šnekėti – teks pasaulinio modernaus meno važiuoti žiūrėti į „Tate“ ar kitas pasaulio vietas“, - į DELFI klausimą, ar centre bus ir užsienio kūrėjų darbų, atsakė V. Butkus.
Iš projektui reikalingų 30 mln., 20 mln. pasiruošę investuoti V. ir D. Butkai. Tikimasi, kad 10 mln. bus gauta iš struktūrinių fondų arba kitų partnerių. V. Butkus atkreipė dėmesį, kad Nacionalinės dailės galerijos rekonstrukcija kainavo 80 mln. Lt, tuo metu Modernaus meno centras turėtų iškilti už 30 mln.
Numatoma, kad 6000 kvadratinių metrų ploto pastate 3000 kvadratinių metrų erdvių bus skirta ekspozicijoms, likusiose erdvėse vyks kiti kultūros renginiai. Kolekcijai įsigyti bus skirta 10 mln. Lt.
„Visas tą laikotarpį atspindintis Lietuvos menas kainuoja tiek, kiek ketvirtadalis Picasso drobės“, - Lietuvos ir pasaulinio meno vertės mastelius lygino V. Butkus. Jis teigė norintis, kad muziejus būtų lankomas ir gyvas.
Jeigu viskas vyktų idealiai, muziejus duris atvertų 2014 m. pabaigoje.
Kaip ir visi muziejai, generuos nuostolius
Visgi V. Butkus patarė nesureikšminti ketvirtadienį pasirašyto dokumento – esą jei nauja miesto taryba pareikš, kad dėl centro steigimo nesistengs, viskas tuo ir baigsis.
Pagal pasirašytą memorandumą savivaldybė namų darbus – parengti detalųjį žemės sklypo planą - turi atlikti iki kitų metų gegužės. Jei procedūros laiku nebus pabaigtos, V. ir D. Butkai turi teisę pasirinkti kitą miestą.
Investuotojų reikalavimai – kad žemės sklypas būtų paskirtas ne konkurso tvarka bei kad būtų surasti trūkstami 10 mln. V. ir D. Butkų manymu, šie pinigai gali būti rasti struktūriniuose fonduose.
„Jei šios dvi sąlygos bus įvykdytos, mes pasiruošę investuoti į šį muziejų. Mes nenorime žaisliuko sau, nematome iš jo jokios praktinės naudos – tai ne pelną, o nuostolius generuojanti institucija. Pagal dabartinius skaičiavimus, ji kasmet sugeneruos 1,5 mln. Lt nuostolio, kurį kažkam reikės padengti. Tai yra kultūra, niekur pasaulyje muziejai patys neišsilaiko – yra dotuojami arba privačių asmenų, arba valstybės“, - kalbėjo V. Butkus.
Vilniaus vicemeras Gintautas Babravičius akcentavo, kad kultūrinių objektų negalima vertinti komerciniu požiūriu. „Savo veiklos kaštų muziejus nepadengs. O kas įvertins tūkstantį kitą, o gal dešimtis tūkstančių papildomai atvykstančių svečių, kurie kaip vieną iš objektų pasirinks šį, nuomosis viešbutį, valgys kavinėje važiuos taksi ir pinigus paliks Vilniaus mieste. Vienas turistas vidutiniškai Vilniuje palieka 700 Lt“, - kalbėjo G. Babravičius.
Jis akcentavo, kad tokia verslininkų investicija – pirmas precedentas nepriklausomos Lietuvos istorijoje.
Muziejų regi kaip Lietuvos vizitinę kortelę
Kultūros ministras Arūnas Gelūnas prisipažino, kad iš pradžių iš V. Butkaus išgirdęs apie idėją, ja nepatikėjo. „Nepriklausomos Lietuvos valstybės raida jau pasiekė tam tikrą etapą, tam tikrą tašką, kuris liudija apie esminių mūsų kultūrinės, pilietiškumo ir vertybinės kaitos naujų aspektų išsikristalizavimą. Turbūt nei prieškarinėje Lietuvoje, jei per pastaruosius 20 metų į kultūros, viešąją sferą nebuvo įnešta tokia reikšminga privati investicija“,- kalbėjo A. Gelūnas.
Vilniaus meras Raimundas Alekna memorandumo pasirašymą vadino neeiline diena ir sakė neabejojantis, kad muziejus bus pasaulinio lygio, taps Vilniaus miesto ir visos Lietuvos vizitine kortele.
V. Butkus – buvęs biotechnologijos bendrovės „Fermentas International“ valdybos pirmininkas. Pernai įvykdytas „Fermentas“ pardavimo sandoris - vienas stambiausių nepriklausomos Lietuvos istorijoje įmonių pardavimų. JAV technologijų milžinė „Thermo Fisher Scientific“ už 100 proc. bendrovės akcijų sumokėjo apie 700 mln. Lt (260 mln. JAV dolerių).
Dalį šių pinigų V. Butkus ir nusprendė skirti meno centro įkūrimui.
V ir D. Butkai garsėja ir kaip meno kolekcininkai, mecenatai, yra prisidėjęs prie įvairių meno projektų, jiedu nebe pirmus metus Švenčionių rajone Grybų kaime rengia vasaros plenerus.